Krikščionybė kapitalizmą sukūrė tokį, koks jis yra dabar
„Tai, kad mes į verslą žiūrime kritiškai, nulemta istoriškai. Mes esame žemdirbių tauta. Nors visos tautos šią stadiją praėjo, mes jos pabaigos dar nesulaukėmė. Žmonija per visą istoriją skirstėsi į merkurininkus ir apoloninkus. Apolonas – žemdirbių globėjas, Merkurijus – prekybos. Metraščiuose neturime informacijos apie mus, kaip prekybininkus, pirklius. Tuo tarpu, informacijos apie žemdirbius, kariaunas, karininkus, kunigaikščius, vedančius į mūšį – apstu. XIII a. Rygos miesto metraštyje išlikęs įrašas apie tai, kad mieste dėl negerų darbų buvo sugauti du lietuvių Traidenio pirkliai. Traideniui pasiūlius juos išpirkti, šis atsakė, kad jam šie šunys – nereikalingi. Iš esmės, šis požiūris susiformavo labai seniai. Žemdirbiui vertybė – arti žemę. Jis nesupranta, kodėl už druską, plūgą ir kitas prekes reikia taip brangiai mokėti – juks prekybininkas taip sunkiai nedirba – tik sėdi krautuvėje ir pasiima pelną“, – diskusijos pradžioje aiškino R. Valatka, knygos „Lietuvių kapitalizmas – valdžia ir verslininkai“ bendraautoris.
Vis tik, jis pridūrė, kad priežastys gali slypėti ne tik mums tarsi į kraują įaugusiame užsiėmime – žemdirbystėje. Pasak Rimvydo Valatkos, galime kalbėti ir apie krikščionybės ir kitų konfesijų skirtumus.
„Tuos skirtumus pirmasis pastebėjo ir iškėlė Maksas Veberis – tai įvyko prieš daugiau nei 115 metų. Savo knygoje apie kapitalizmą ir protestantiškąją etiką, jis pateikia daug sociologijos – lygina žydų, protestantų bei katalikų gimnazijas ir kiek iš jų išeina verslininkų. Iš žydų ir protestantų gimnazijų – daug, tuo tarpu, iš katalikų – mažai. Tačiau šiais laikais daug kas, pavyzdžiui, filosofas Vytautas Ališauskas pasakytų, kad Veberis buvo romantikas ir iškėlė kitus dalykus. Mes atsirenkame iš pamatinių krikščionybės tekstų – pinigus demonizavo Šv. Paulius. Kodėl jis pasirinko pinigus, o ne javų laukus? Daug hektarų, galvijų kaimenių – juk tai – pinigų atitikmuo? Apie protestantizmą – XVIII a. Bostone protestantų bažnyčioje vyko teismas, kuriame buvo teisiamas verslininkas, iš šilingo užsidirbdavęs dar vieną šilingą. Tad, būtų klaida suvesti viską į religiją – tai būtų tikrai sudėtinga.
Kristus, kuris, iš esmės, individualiai prieina prie kiekvienos sielos, kiekvieno žmogaus ir sukuria universalią religiją, išlaisvina žmogaus individualizmą. Tai – sąlyga, būtina verslui. Verslininkas – pats didžiausias individualistas, jam nereikia valstybės paramos – nieko, tik leisti veikti. Apibendrindami galime pasakyti, jog krikščionybė sukūrė kapitalizmą, koks jis yra dabar – ne budizmas, ne islamas, ne kitos religijos. Kapitalizmo taisykles iš krikščionių perėmė visas pasaulis“, – sakė jis.
Laiaks nustoti žiūrėti į Rytus
Nemaža dalis žmonių neigiamo požiūrio į verslininkus šaknų ieško sovietmetyje. Vis tik, R. Valatka su tuo nesutiko – jo teigimu, kaltinti sovietmetį, kai 400 metų gyvenome baudžiavoje, nėra teisinga. Tuo labiau – kai jau 30 metų esame laisvi.
„Reiktų per nagus duoti kiekvienam, vartojančiam oligarcho sąvoką. Mes nežinome, ką šios sąvokos reiškia, bet jas naudojame. Lietuvoje laukinio kapitalizmo nebuvo – bruožų buvo, tačiau laukinis kapitalizmas – sąvoka, atėjusi iš XIX a. laukinių Vakarų Amerikoje. Ar tuo metu Amerikoje buvo mokamos pensijos? Ar buvo valdiškos nemokamos mokyklos ir universitetai? Nemokamas gydymas, vaistai? Lietuvoje visus 30 metus visi šie dalykai egzistavo. Taip, gal pensijos buvo per mažos, algos – taip pat. Bet ne dėl laukinio kapitalizmo, o dėl to, kad mums reikėjo pradėti nuo nulio – be pinigų, turint tik pasenusias gamybos priemones.
Politikų vaidmuo yra labai didelis – jie gali arba aktyvuoti neapykantą verslui, arba ją sumažinti. Tai daryti galėtų nenaudodami tokių frazių kaip oligarchai. Oligarchas – asmuo, turintis kapitalą, posėdžiaujantis Seime, turintis žiniasklaidos priemonių. Pagal šį klasikinį lotynų Amerikos pavadinimą Lietuvoje oligarchų nėra. Asmenų, turinčių šių bruožų, norinčių jais tapti – buvo, bet painioti sąvokas yra negerai – oligarchas, spekuliantas, laukinis kapitalizmas. Spekuliantas – tai verslininkas, kuris pigiau perka ir parduoda brangiau“, – „Atsakingo požiūrio“ diskusijose kalbėjo jis.
Publicisto teigimu, mes vis dar per daug ir per dažnai orientuojamės į Rytus, nors turėtume gyventi pagal vakarietiškus pavyzdžius bei apibrėžimus. Būtent tai gali nulemti ir neigiamą požiūri į tam tikrus reiškinius.
„Dauguma moka rusų kalbą, o su anglų kalba yra bėdų, tad, pažiūri rusišką televiziją. O ten Putinas „pasodino“ Chodorkovskį, ir mūsiškiams norisi, kad „pasodintų“ Numavičių ar kokį kitą kapitalistą, kuris yra daug pasiekęs. Rusijos įtaka – didelė, bet nereikia pamiršti, su kuo yra susijęs oligarchizmas. Jei nebūtų Putino, Lukašenkos – nebūtų ir oligarchų. Oligarchai sukurti valdžios – Putino valdžios ministrai, patarėjai. Jei Putino valdžios atstovas vaikšto su rankiniu laikrodžiu, kuris kainuoja 32 tūkst. eurų, galima įsivaizduoti, su kokiais laikrodžiais vaikšto ministrai. Todėl į viską reikėtų žiūrėti vakarietiškai ir daug kas susitvarkytų“, – teigė Rimvydas Valatka.
