Verslai imasi neatlygintinų iniciatyvų, valdžia – juos kopijuoja?
Pandemijai plintant po Lietuvos miestus, įvairios įmonės ir verslai pradėjo siūlyti nemokamas paslaugas bei pagalbą krizės ištiktiems miestams. Vienas iš pavyzdžių – „City Service“, miestams pasiūlęs nemokamą paslaugą – dezinfekuoti daugiabučių laiptines.
„Tokia mintis atėjo tada, kai buvo paskelbtas karantinas. Nebuvo aišku, ar kažkas dezinfekuos laiptines, kurios yra ten, kur gyveno virusu apsikrėtę žmonės. Akivaizdu, kad tose laiptinėse gali būti pasklidęs užkratas. Iniciatyva yra finansuojama įmonės „iCOR“ steigėjų lėšomis. Įvairioms socialinėms iniciatyvoms „iCOR“, savo 30 metų gimtadienio proga, skyrė 200 tūkst. eurų, mūsų įmonei iš jų teko 60 tūkst.“, – aiškino įmonės vadovas UAB „City service“ generalinis direktorius Vytautas Turonis.
Tiesa, jis pridūrė, kad anksčiau buvo numatyta įvykdyti daugiau įvairių projektų, tačiau virusui ir toliau plintant, laiptinių dezinfekavimas tapo svarbiausiu prioritetu.
Po dviejų savaičių nuo „City service“ iniciatyvos paskelbimo, Vilniaus savivaldybė taip pat nutarė imtis laiptinių dezinfekavimo. Vis dėlto, V. Turonis plačiau situacijos nekomentavo ir tikino, kad laiptinių sąrašus gauna iš Visuomenės sveikatos centro, o savivaldybė imasi kiek kitokių veiksmų – finansuoja laiptinių dezinfekavimą po to, kai ligonis grįžta į savo butą.
Dar viena iniciatyva, kuria bandoma prisidėti kovoje su COVID-19 – tai startuolio „Diagnolika“ laboratorijoje atliekami viruso tyrimai.
„Susiklosčius šiai situacijai, mes iš karto pradėjome ieškoti, kuo prisidėti. Iš pradžių galvojome padidinti atliekamų tyrimų skaičių, bet pagal įstatymus esame pastate, kuriame negalime tokių dalykų vykdyti. Tai pagalvojome apie kitų problemų sprendimą. Pavyzdžiui, mobiliuose punktuose iš žmonių paimti mėginiai – tepinėliai – yra pamerkiami į terpę, kur virusas turi puikias sąlygas išlikti. Tada tie tepinėliai yra vežami į ligonines, su jais yra dirbama, atsiranda užsikrėtimo pavojus. Bandome šią problemą spręsti. Dar galvojame, kaip supaprastinti surinkimą – pavyzdžiui, pabandyti nustatyti COVID-19 iš seilių“, – pasakojo biochemikas, diagnostinio startuolio „Diagnolika“ gyd. Arvydas Janulaitis.
Ryšių su visuomene agentūros „Publicum“ projektų direktorius Tadas Valančius tikino, kad virusas ne tik skatina verslus prisidėti, bet ir iš esmės pakeitė komunikacijos taisykles bei tai, koks verslas yra laikomas atsakingu.
„Jeigu prieš dvi savaites būtume pasakę, kad atsakingas verslas yra tas, kuris laiku moka mokesčius, darbuotojams atlyginimus – mus turbūt būtų pasiuntę į 1990 metus. Šiandien verslas paliko savo patogias socialinės atsakomybės strategijas ir daro tai, kas iš tiesų visuomenei yra svarbiau. Kaip ta komunikacija „suvaikšto“ tarp verslo ir valdžios – kitas klausimas, bet, vadovaujantis pasauliniu Jungtinių Tautų susitarimu, atsakingas verslas stovi ant keturių dramblių – atsakingo požiūrio į aplinką, savo darbuotojus, visuomenę bei skaidrumą. Šiandien tie trys drambliai dingo ir liko vienas – socialiniai klausimai, kurie kalba tik apie sveikatą ir saugumą“, – kalbėjo T. Valančius.
Nevyriausybinėms organizacijoms – didžiulis iššūkis
Jau ilgus metus verslo parama buvo vienas pagrindinių nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltinių. Šiandien verslui didžiausią paramą skiriant sveikatos apsaugos įstaigoms, kyla grėsmė nevyriausybinių organizacijų veiklai.
„Iš tiesų, nevyriausybinį sektorių jau ištiko egzistencinė krizė – verslai atvirai sako, kad jie peržiūrės projektus, kuriuos planavo šiais metais. Kada mes išvysime NVO krizę – nežinia. Tiesa, NVO sektorius pats turi imtis iniciatyvos ir solidarizuotis su kitais, kaip tai daro verslai, palikti konkurencinius klausimus už nugaros“, – sakė T. Valančius.
Vis dėlto, „Publicum“ projektų direktoriaus nuomone, atsakomybę už NVO išsilaikymą turėtų prisiimti vyriausybė ir pačios organizacijos, mat jas išgelbėti gali tik šių dviejų šalių dialogas.
Verslininkas V. Turonis tikina, kad verslas stengiasi išgyventi ir sprendimus priimti kaip galima greičiau – tiesa, norėtųsi, kad juos sparčiau priimtų ir vyriausybė.
„Keturias savaites turėjome daug neaiškumo. O viena iš socialinių verslo funkcijų yra atlikti paslaugas ir išlaikyti darbo vietas. Dėl to paties vyriausybės sprendimo padalyti milijardą eurų Lietuvos ekonomikai gelbėti – neaišku, kada tie sprendimai bus priimti, kokios bus sąlygos. Verslas turi priimti sprendimus gerokai anksčiau“, – kalbėjo V. Turonis.
Reali pagalba ar tik gera savireklama?
Šiomis dienomis net ir mažiausi verslai ar visuomenininkai prisideda prie kovos su COVID-19 – siūlo nemokamas paslaugas ir įvairiausią paramą. Iš pirmo žvilgsnio pagalba – atsakingo požiūrio pavyzdys, tačiau kyla abejonių, ar verslai tokiu būdu nebando pasireklamuoti.
„Žiūrėkime, kokią situaciją mes matome. Visas iniciatyvas, neskaičiuojamas darbo valandas ir surinktas įspūdingas sumas į įvairius fondus sunkiai pavadinčiau savireklama. Tą pat pasakyčiau ir apie verslo komunikuojamą informaciją apie jų darbuotojų ir klientų saugumo užtikrinimą. Iki krizės kai eilė profesijų – farmacininkų, vežėjų, prekybininkų, net pačių medikų, metų metus kovojusių su korupcija – reputacija tikrai nebuvo pati geriausia. Tačiau staiga visuomenė pamatė, kad ant šių žmonių „stovi“ kasdienio išgyvenimo klausimas. Pastangos parodyti šių veikėjų herojiškumą – tikrai ne reklama, tai – pagarbos verti verslo žingsniai“, – įsitikinęs reklamos agentūros projektų direktorius.
Anot jo, per šį laikotarpį nereikėtų atskirti verslo ir gyventojų – didelės įmonės sumokamų mokesčių suma yra lygi keliasdešimties tūkstančių pensininkų išlaikymui.
„Jeigu verslai išliks per šią situaciją, tai bus laimėjimas ne tik verslui, bet ir mums, visuomenei. Tą pagalbą išsidaliname per socialines paslaugas. Šiuo metu svarbiausia – solidarumas ir pastangos padėti smulkiajam verslui, kuris sprendžia išlikimo klausimą“, – kalbėjo T. Valančius.
