Devyniolikmetis Aurimas kasdien keliasi ketvirtą ryto ir važiuoja melžti karvių – sako, kad tai jam primena ne darbą, o hobį

Šio straipsnio herojus – devyniolikmetis Aurimas Gelbūda, kurį galima pavadinti jaunuoju ūkininku. Nuo pat mažens darbavęsis tėvų pieno ūkyje, šiandien Aurimas sako svajojantis ateityje įkurti modernias fermas ir toliau tęsti tai, ką moka.

Ūkininko A. Gelbūdos diena prasideda ketvirtą valandą ryto. Kartu su tėvais jis išvažiuoja į ganyklą, kur melžia karves, o grįžusi šeima laukia atvažiuojančio pienovežio. Dienai įsibėgėjus Aurimo jau laukia kiti ūkio darbai, tačiau net ir tokia, iš pažiūros sunki, kasdienybė pašnekovo nė kiek negąsdina.

„Jums apie mane reikia žinoti tiek, kad esu Avinas. Darbo aš nebijau – darbas ūkyje man labiau primena hobį, čia aš atsipalaiduoju“, – sako pašnekovas.

Šio interviu metu jaunasis ūkininkas papasakojo daug įdomių (o kartais – ir nuostabą keliančių) dalykų. Pašnekovas pasidalino savo nuomone apie dabartinę pieno ūkių situaciją šalyje, paaiškino, kodėl pieno supirkimo kainas vadina neadekvačiomis, taip pat suskaičiavo, kiek kainuotų įkurti tokias fermas, apie kokias jis svajoja.