Skirtinguose poliuose
COVID-19, Rusijos karas prieš Ukrainą, energetikos krizė – visa tai prieš pusantrų ar dvejus metus buvo laikoma objektyviomis infliacijos smagračio atsipalaidavimo priežastimis. Tačiau pasaulinės energijos išteklių ir žaliavų kainos jau keletą mėnesių mažėja, bet tai niekaip neatsispindi Europos prekybos centrų kainoraščiuose. Eurostato duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį maisto kainos Europos Sąjungoje (ES) padidėjo 16,6 proc., o tai dvigubai viršija bendrą infliacijos lygį, siekiantį 8,1 proc. Labiausiai brango kiaušiniai (22,7 proc.), pienas (25 proc.) ir cukrus (54,9 proc.), rašo „Financial Times“.
Tuo pat metu ūkininkai, besiskundžiantys mažėjančiomis supirkimo kainomis, reikalauja iš valdžios subsidijų ir dotacijų (JT duomenimis, 2023 metų balandžio mėnesį maisto kainų indeksas buvo 19,7 proc. mažesnis, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu). Kita vertus, tarptautinių korporacijų pelnas stabiliai auga. Suprantama, kad toks neatitikimas erzina vyriausybes ir verčia jas ieškoti netradicinių rinkos intervencijų, kurios sutramdytų prekybininkus.
