Dzūkijos įmonės istoriją pasakojanti Kuzminienė – apie duobėtą kelią į sėkmę: kaip Pelenė virto karaliene

Klausau Jolantos Kuzminienės pasakojamos istorijos apie įmonės traukimą iš gilios duobės, apie pačiai netikėtą patekimą į europines „Lidl“ lentynas, apie kasdienes keliones iš Vilniaus į Varėną ir negaliu atsistebėti moters energija. O ir „Varėnos pienelio“ vadovės kalba tokia spalvinga ir atvira, kad net nepajutau, kaip prabėgo kone trys valandos. Visas šis pasakojimas kiek primena Pelenės virsmą į Karalienę istoriją, bet čia ne pasaka, o daugybę metų trukusio kryptingo ir sunkaus darbo rezultatas.

Įmonės vizitinė kortelė – glaistyti varškės sūreliai, „Aistės“ prekės ženklo asortimentas, varškės tortai, bei veganiški įvairūs desertai. Būtent sūreliai jiems atvėrė pasaulinės rinkos vartus, nes buvo gaminami kiekvienai šaliai priimti ir vertinami skoniai.

10 metų maršrutu Vilnius-Varėna-Vilnius

Bet apie viską iš pradžių. J. Kuzminienė nėra šios įmonės akcininkė, ji yra samdoma vadovė, kuri kiekvieną darbo dieną į gamyklą atvažiuoja iš Vilniaus, o vakarop rieda atgalios.

„Varėnos pienelis“ yra ketvirtoji gamykla. Darbinę karjerą pradėjau 2002 m., – taip pradedame šį pokalbį. – Iš pradžių buvo žuvies perdirbimo gamykla „Makvela“, kuri veikė buvo prie Vilniaus. Tada – „Vilniaus mėsa“, vėliau mėsos produktų gamykla „Nematekas“, kurioje dirbau eksporto skyriaus vadove“.

Ir tada moteris sulaukė pasiūlymo ateiti darbuotis į Varėnos gamyklą, kuri buvo labai sunkioje finansinėje situacijoje, tačiau ją suviliojo tai, kad atsirado galimybė ne tik prekiauti gamyklos gaminamais produktais, bet ir dalyvauti pačių produktų kūrimo procese: įgyvendinti savo mintis pakuočių dizaine ir, be abejo, įmonę vėl pastatyti ant kojų.

„Čia atsirado daugiau atsakomybės, daugiau galimybių pasireikšti fantazijai. Ankstesnėse gamyklose buvo ribota atsakomybė, aš tik ieškojau pirkėjų jau galutiniam produktui, o man patinka dalyvauti parenkant ir skonius, ir dizainą“, – patikina pašnekovė.