Tendencijos kol kas nesikeičia – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mobiliojo interneto paslaugas. Jos per pirmus tris metų mėnesius pasiekė 87 mln. Eur ir sudarė 42,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų.
Toliau auga ir mobiliuoju ryšiu išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis. Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, šiemet jų išsiųsta ir priimta 25 proc. daugiau. Ši tendencija atspindi ir mažėjantį tradicinių paslaugų teikiamų fiksuoto ryšio tinklais, pvz. televizijos, kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičiaus mažėjimą.
Nuosekliai didėja ir įrenginių tarpusavio sąveikai naudojamų ryšio numerių M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms teikti skaičius. Palyginti su 2022 m. IV ketv., padidėjo 17,1 proc., iki 871,5 tūkst.
„535,2 tūkst., arba 61,4 proc. visų M2M paslaugų buvo teikiamos tarp įrenginių, pavyzdžiui, perduodant įvairių skaitiklių duomenis. Pagal galinių įrenginių, naudojamų M2M paslaugoms teikti, skaičių UAB „Bitė Lietuva“ užėmė 50 proc. rinkos“, – aiškina Raimonda Purvienė, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėja.
2023 m. I ketv. fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius buvo mažiausias nuo 2021 metų. Jis per metus sumažėjo 12,3 proc., iki 241,7 tūkst.
„Mažėja ir fiksuotojo ryšio tinkle inicijuotų skambučių trukmė. Šiemet ji trumpesnė 26,1 proc., palyginti su 2022 m. I ketvirčiu. Tikėtina, kad šiam mažėjimui įtakos turi ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų ir ne elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ naudojimas“, – teigia R. Purvienė, RRT ekspertė.
