Fondas finansuos nekilnojamojo turto projektus, kurie susiduria su kapitalo trūkumu. Finansavimas bus teikiamas tiek paskolomis, tiek dalyvaujant kapitalo struktūroje, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
„Švedijos nekilnojamojo turto rinkos problemos labai greitai buvo atspindėtos mūsų regione veikiančių skandinaviškų bankų finansavimo politikose ir reikšmingai palietė komercinį nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse. Bankai yra žymiai konservatyvesni finansuodami komercinį turtą. Projektams reikalingas didesnis nuosavas kapitalas ir didesnė skolos amortizacija. Tokias tendencijas matome tiek „Eften“ valdomų komercinių objektų refinansavimo atvejais, tiek bendrai komercinio nekilnojamojo turto rinkoje. Dėl to Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje atsiranda spraga ir papildomo alternatyvaus finansavimo poreikis“, – dabartinę situaciją nekilnojamojo turto sektoriuje komentavo „EfTEN Capital Lietuva“ partneris Laurynas Žilys.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, L. Žilys paaiškino ir fondo steigimo motyvus.
„Išsivysčiusiose rinkose gana įprasta, kad besikeičiančioje verslo aplinkoje pradeda veikti fondai su specialiu investavimo mandatu. Pavyzdžiui, 2008 m. finansų krizės įkarštyje keli didžiausi tarptautiniai privataus kapitalo investuotojai tiek Europoje, tiek JAV įsteigė specialių galimybių fondus, kurie investavo į nekilnojamojo turto projektus. Matome, kad tiek rinka, tiek laikas Baltijos šalyse tam tinkami. Su naujojo fondo atėjimu nekilnojamojo turto sektorius gaus naują nebankinio finansavimo šaltinį, o fondo investuotojai galės išplėsti savo portfelius“, – sakė jis.
Fondo veiklą planuojama pradėti 2023 m. rudenį. Skirtingai nuo vadinamųjų tradicinių nekilnojamojo turto fondų, naujasis fondas veiks gana trumpai – apie penkerius metus. Tai apims maždaug dvejų metų investavimo etapą, po kurio seks aktyvus turto valdymas arba pertvarkymas, o pabaigoje – turto realizavimas, informuojama pranešime.
Šiuo metu „EfTEN Capital“ Baltijos šalyse valdo šešis nekilnojamojo turto fondus, turinčius 64 komercinius objektus, kurių bendra vertė siekia 1,1 mlrd. eurų.
