„Šių metų tyrimas parodo, kokia dinamiška buvo tiesioginių užsienio investicijų aplinka Europoje. Vienose valstybėse pastebėtas ryškesnis TUI projektų skaičiaus susitraukimas, o kitose – net dviženklis augimas. Būtent į pastarąjį klubą pateko ir Lietuva su 47 projektais ir 15 proc. augimu, lyginant su 2021 metais. Lietuvos patrauklumas svariai prisidėjo prie to, kad visas Baltijos regionas pritraukė 12 proc. TUI projektų daugiau. Tuo tarpu kaimyninės Latvija ir Estija šalys liko tokiame pačiame lygyje kaip 2021-aisiais“, – sako Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Europos patrauklumo reitinge Lietuva 2022 m. užima 20-tą vietą, Latvija yra 23-čia, o Estija – 34-ta. Iš viso Baltijos šalyse pernai pradėti įgyvendinti 94 TUI projektai, kurie sukūrė daugiau kaip 5,8 tūkst. darbo vietų.
Rūpesčiai neužgožia optimizmo
EY tyrimas rodo, kad didžiausią riziką investicijų planams tiek Europoje, tiek Baltijos šalyse šiemet kelia augančios palūkanų normos ir griežtėjančios finansavimo sąlygos, taip pat – infliacija ir neatslūgstanti įtampa darbo rinkoje. Tuo tarpu Rusijos karą Ukrainoje ir energijos kainas šiuo metu verslas vertina kaip antraeilius rizikos veiksnius.
Nepaisant to, EY apklausti investuotojai Lietuvos artimiausių trejų metų perspektyvas vertina geriausiai, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis. Apskritai, 44 proc. investuotojų tiki, kad per trejus metus Baltijos regiono patrauklumas tik didės. Daugiausia optimizmo verslas sieja su ateities galimybėmis Lietuvoje – 77 net proc. respondentų nurodė, kad mūsų šalies patrauklumas pagerės. Atitinkamai teigiamus lūkesčius dėl Estijos puoselėjo 38 proc., o dėl Latvijos – 32 proc. respondentų.
L. Dičpetrio teigimu, tai, kad du trečdaliai investuotojų per ateinančius 12 mėnesių planuoja steigti ar plėsti veiklą Baltijos šalyse, galima laikyti teigiamu vertinimu Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangoms įgyvendinti šalių patrauklumo politiką.
Beveik 2 iš 5 (37 proc.) investuotojų sutiko, kad šalių politika palaiko investicijų pritraukimą. Panaši dalis (39 proc.) apklaustųjų nurodė, jog svarbiausiu veiksniu planuojant investicijas yra darbo jėgos skaitmeniniai įgūdžiai, nes net 45 proc. iš jų Baltijos šalyse planuoja įgyvendinti skaitmeninės transformacijos programas.
„Skaitmeninė verslo transformacija Baltijos šalyse vyksta kartu su tvarumo pokyčiais, nes žymi dalis įmonių šiuo metu pabrėžia tvarumo svarbą priimant strateginius sprendimus. Taigi, kas vyksta Europoje, vyksta ir Baltijos šalyse“, – apibendrina EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Turėtų plėstis žemės ūkio, farmacijos sektoriai
Tarptautiniame EY tyrime pažymima, kad augimo lyderiais Baltijos šalyse per ateinančius metus turėtų būti žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius, farmacijos pramonė, taip pat finansinių paslaugų rinka. Pačios įmonės nurodo, kad labiausiai investicijas planuoja didinti tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, taip pat gamybos plėtrai.
Kita vertus, pažymėtina, jog dalis apklaustų investuotojų Baltijos šalių konkurencingumą vis dar stipriai sieja su tiesiogine valstybės parama verslui. Ši nuostata ypač išryškėjo per apklausą Lietuvoje, kur daugiausia (44 proc.) įmonių atstovų nurodė, jog siekiant išlaikyti šalies konkurencinę poziciją pasaulio ekonomikoje valstybei derėtų remti sunkumų patiriančias industrijas. Kitas Lietuvoje ir Latvijoje populiarus atsakymas buvo valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). Lietuvoje investuotojai taip pat aktyviai (39 proc.) pasisakė už mokesčių mažinimą.
Nors Estijoje investuotojai irgi palaikė mokesčių mažinimo idėją (beveik 28 proc. apklaustųjų), vis dėlto daugiausia (41 proc.) EY tyrimo dalyvių nurodė, kad šalies konkurencingumui svarbiausia yra tvirta valstybės parama aukštųjų technologijų industrijoms.
„Šie iš pirmo žvilgsnio atrodo nedideli skirtumai vis tik rodo svarbių skirtumų. Vietoje didelio noro sulaukti plačiai valstybės barstomos pagalbos Lietuvoje turėtume dar labiau orientuotis į kelias pirmaujančias sritis, kuriose tikimės sukurti pagrindą ateities konkurencingumui. Šiose srityje kartu eksperimentuotų ir inovuotų verslas ir mokslas – kurtume terpę pirmaujantiems pasauliniams sprendimams ir technologijoms tarpti, dalyvaujant tiek užsienio, tiek vietiniams investuotojams“, – dalijasi L. Dičpetris
