Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pajamos už elektros perdavimą didėjo 2,6 karto iki 53,1 mln. eurų dėl VERT patvirtintos 2023 m. perdavimo kainos, kurią nustatant prognozuota elektros energijos kaina ir sąnaudos technologinėms reikmėms buvo daugiau nei 5 kartus didesnės nei 2022 metais. Nepaisant to, perdavimo tarifas vartotojams sumažėjo 4,3 proc., nes tarifo mažinimui pirmąjį ketvirtį buvo panaudota 35,6 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų.

Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 62 proc. iki 7,4 mln. eurų. Pagrindinė jų mažėjimo priežastis – VERT nustatyta 59 proc. mažesnė papildomų paslaugų kaina. Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos didėjo 14,8 proc. iki 24,3 mln. eurų, tačiau „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos rezultatui, šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.

2023 m. pirmųjų 3 mėnesių bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 19,9 mln. eurų, grynasis pelnas – 12,9 mln. eurų. Palyginti, 2022 m. 3 mėnesių EBITDA siekė 3,4 mln. eurų, grynasis nuostolis – 2 mln. eurų. Pelną daugiausiai lėmė 32,8 mln. eurų didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl sumažėjusių elektros energijos kainų 6 mln. eurų mažesnės technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos. Pelno rodiklių pokyčiui neigiamą įtaką darė 21,6 mln. eurų blogesnis papildomų paslaugų rezultatas ir 1,7 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos.

„Litgrid“ 2023 m. 3 mėnesių investicijos siekė 11,2 mln. eurų, iš jų 61 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 39 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai ir veiklos palaikymui.

Perkrovų valdymo įplaukos per pirmuosius 3 mėnesius buvo 21,1 mln. eurų ir, palyginti su praėjusių metų pradžia, buvo 36 proc. mažesnės.

Rokas Masiulis

„Metų pradžioje sėkmingai atlikome ne vieną darbą, prisidedantį prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Tęsėme sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus – pasirašėme sutartis dėl Šiaulių transformatorių pastotės rekonstrukcijos, Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklos išplėtimo, pradėjome sinchroninio kompensatoriaus statybos darbus Telšiuose, paskelbėme pirkimą dažnio stabilumo vertinimo sistemai trijose Baltijos šalyse įrengti, parengėme Kruonio HAE transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektą, pasiekėme finišo tiesiąją Vakarų Lietuvos perdavimo linijų statybos pirmojo etapo projektuose – sumontavome naujas atramas 80 km ruožuose. Pirmąjį ketvirtį intensyviai ruošėmės elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui, kurį sėkmingai atlikome balandžio mėnesį, kai pirmą kartą veikėme vadinamuoju salos režimu ir patys vieni valdėme šalies elektros sistemos dažnį“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

Kovo mėnesį po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus bendradarbiavimo su rinkos dalyviais, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, kuris sudaro sąlygas energetikos sektoriaus transformacijai plečiant atsinaujinančių išteklių energetiką. „Litgrid“ rinkai pristatė naują interaktyvų 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus. Įsigaliojus naujam reguliavimui, per kelias dienas gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia siekia 7500 MW.

„Rinkos aktyvumas rodo, kad dideliais žingsniais einame teisinga kryptimi. Ypač svarbus signalas yra tai, kad vystytojai planuoja įrengti beveik 800 MW galios elektros energijos kaupimo įrenginių, kuriems naujame tvarkos apraše teikiamas prioritetas. Kaupimo įrenginiai ypač svarbūs sistemos balansavimui, planuojant didžiąją dalį elektros gamybos iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Žinoma, pateikti prašymai nėra galutiniai sprendimai, tačiau tuo pačiu tai ir nėra riba“, – teigia R. Masiulis.

Pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl virtualiosios kintamo pralaidumo technologijos diegimo – tikimasi, kad sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. „Litgrid“ taip pat sudarė lengvesnes sąlygas elektros vartotojus jungiantiems nepriklausomiems paklausos telkėjams pradėti veiklą ir savo paslaugas pradėjo teikti pirmoji tokią veiklą vykdanti bendrovė Lietuvoje. Sausio mėnesį „Litgrid“ į Ukrainą išsiuntė 330/110/10 kV autotransformatorių, kuris padės užtikrinti elektros energijos tiekimą Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Planuojama siųsti dar vieną tokį autotransformatorių, taip pat teikiama parama kitais įrenginiais.

Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, perduotos energijos kiekis sumažėjo 9 proc.: 2023 m. sausį–kovą perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 2,627 TWh, tuo pačiu metu 2022 m. perduota 2,886 TWh.

Palyginti su 2022 m. pradžia, „Litgrid“ pasiekė geresnius tinklo patikimumo rodiklius. Per 2023 metų pirmuosius 3 mėnesius AIT (angl. Average Interruption Time, nutraukimų vidutinė trukmė) rodiklis siekė 0,006 min. (2022 m. pirmąjį ketvirtį- 0,083 min.), o ENS (angl. Energy Not Supplied, neperduotos energijos kiekis) rodiklis sudarė 0,195 MWh (2022 m. pirmąjį ketvirtį – 2,956 MWh). VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.

Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmąjį ketvirtį atitinkamai buvo 99,77 proc. ir 99,97 procentai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją