„Minėdami gegužės 1-ąją norime atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą“, – teigiama profesinių sąjungų pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvoje dar labai dažnas reiškinys, kai darbdaviai negarantuoja net įstatymais numatytų darbuotojų teisių, o kur dar legalūs būdai versti darbuotojus dirbti nežmoniškais darbo krūviais. Pavyzdžiui, suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia išvengti apmokėjimo už viršvalandžius“, – priduriama pranešime.
Pasak profsąjungų atstovų, nuovargis ir perdegimas yra didėjanti problema įvairių specialybių darbuotojų tarpe.
„Pasikartoja savižudybės medicinos darbuotojų tarpe. Paštininkai miestuose vis dar dirba šešias dienas per savaitę. Dažna pamainos trukmė prekybos centre, restorane ar fabrike trunka 12 val.“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tarptautinė darbo diena yra skirta darbuotojams pagerbti, atkreipti dėmesį į jų teises, pasirūpinti jų gerove, tačiau dalies visuomenės yra siejama su sovietmečiu.
Dėl šios priežasties atsisakyti jos pernai rudenį pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas. Vietoje to darbuotojams jie paragino suteikti papildomą atostogų dieną.
Jeigu tam Seimas pritartų, Gegužės 1-oji taptų tik atmintina darbo diena, tačiau darbuotojams padidėtų kasmetinių atostogų dienų skaičius iki 21 darbo dienos – būtų galimybė laisvai pasirinkti, kada pasinaudoti papildoma atostogų diena.
Seimo narių A. Bagdono ir S. Gentvilo teigimu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi.
Vis dėlto, šis Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo projektas yra strigęs Seime. Jo nepalaikė opozicija, kurios iniciatyva klausimas buvo dukart išbrauktas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Seimo socialdemokratai Liberalų sąjūdžio atstovų pasiūlymą yra pavadinę populistiniu, esą Gegužės 1-oji nėra sovietinė šventė. Pasak jų, ši diena yra nedarbo diena daugelyje šalių, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Belgijoje, o Lietuvoje buvo minima tarpukariu.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis yra sakęs, kad svarstymai išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo prilygsta „teigimui, kad Lietuvoje jau visų dirbančiųjų teisės užtikrintos“.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašūnienė yra užsiminusi, kad liberalų iniciatyva – diskutuotina, tačiau asmeniškai palaikytų pasiūlymą šventine diena skelbti Gegužės 3-iąją, kuri žymi 1791 m. paskelbtą rašytinę Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją – pirmąją rašytinę konstituciją Europoje.
Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra teigusi, jog šis klausimas tikrai gali būti svarstomas, bet jis nėra pirmaeilis. Pati idėja jai neatrodo atmestina, kadangi, anot jos, Tarptautinė darbo diena beveik nešvenčiama.
Gegužės pirmąją taip pat minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena.
