Šios taisyklės, kurių visuma žinoma kaip Stabilumo ir augimo paktas, bloko šalių narių gretose riboja skolinimąsi. Tačiau kritikai tvirtina, kad ši tvarka negeba pažaboti skolų augimo – pasak jų, esama būtinybės įgyvendinti reformą, kad taisyklės atitiktų realybę, kurią apibrėžia bloko ekonomikų įvairiapusiškumas.
Pakto galiojimas dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje šiuo metu suspenduotas.
Dabartinė tvarka numato siekti, kad ES šalių biudžeto deficitai neviršytų 3 proc., o skolos – 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nors naujausiuose EK siūlymuose pastarųjų taisyklių keisti neplanuojama, norima užtikrinti, kad individualiuose skolos mažinimo planuose būtų daugiau lankstumo. Negana to, EK daugiau laisvės siūlo ir investuojant į skaitmenizaciją bei perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Komisija trečiadienį taip pat pripažino, kad bloke esama būtinybės didinti gynybinius pajėgumus.
Manoma, kad reformos lauks ilgi intensyvių derybų mėnesiai, nes skirtingos ES šalys pokyčių nori dėl skirtingų priežasčių. EK yra užsimojusi siekti ambicingo tikslo derybas užbaigti iki šių metų pabaigos, tačiau tokia tikimybė yra maža. Fiskalinės drausmės šalininkė Vokietija savo ruožtu baiminasi, kad reforma gali pernelyg atvaisvinti vadeles ir taip pakirsti sąžiningumą bloke, o Italija ir kitos šalys argumentuoja, jog dabartinės taisyklės trukdo investavimui.
