Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad 2023–2026 metais numatoma vykdyti viešųjų finansų tvarumą bei stabilų skolos lygį užtikrinančią fiskalinę politiką, išlaikant erdvę reaguoti į ateities šokus.
„Rusijos karas prieš Ukrainą ir iš to kylanti geopolitinė įtampa šiemet vis dar slopins Lietuvos ekonominį aktyvumą. Tačiau nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, Lietuvos stabilumo programoje numatome palaipsnį valdžios sektoriaus deficito mažinimo kelią, užtikrinant stabilų valstybės skolos lygį vidutiniu laikotarpiu, ją išlaikant žemiau 40 proc. BVP ribos“, – teigė G. Skaistė.
„Rinkose augant palūkanų normoms, itin svarbu vykdyti pamatuotą skolinimosi politiką ir išlaikyti investuotojų pasitikėjimą Lietuva, kaip tvariai viešuosius finansus valdančia šalimi. Taip pat svarbu fiskaline politika neskatinti infliacinių procesų“, – pažymėjo ji.
Stabilumo programoje rašoma, kad 2022 metų valdžios sektoriaus balanso reikšmė per 2022 metus kito nuo –3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmės, nustatytos 2022 metų biudžete, iki –4,9 proc. BVP tarpinės reikšmės patikslinus 2022 metų biudžetą ir –0,6 proc. BVP faktinės reikšmės. Valdžios sektoriaus deficito mažėjimą, palyginti su 2022 metų biudžete nustatytu rodikliu, lėmė mažesnės valdžios sektoriaus išlaidos ir didesnės valdžios sektoriaus pajamos.
Numatoma, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,2 proc. BVP ir bus 2,7 p. p. mažesnis, negu nustatytas 2023 metų biudžete. Geresnį valdžios sektoriaus balansą, prognozuojama, lems didesnės valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų pajamos. Taip pat, atsižvelgiant į tarptautinėse rinkose kritusias energijos kainas, gali neprireikti dalies 2023 metams numatytų lėšų paramos priemonėms gyventojams ir verslui.
Rengiant projekcijas daroma prielaida, jog nuo 2024 metų vėl bus pradėtos taikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kurių taikymas 2020–2022 metais buvo sustabdytas dėl COVID–19 pandemijos sukeltų neigiamų padarinių ekonomikai ir viešiesiems finansams, o 2023 – dėl geopolitinės situacijos ir jos poveikio valdžios sektoriaus finansams.
Siekiant laikytis Seimo numatyto vidutinio laikotarpio tikslo – neviršyti 1 proc. BVP struktūrinio deficito – 2024–2026 metais palaipsniui bus gerinamas valdžios sektoriaus balansas. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024–2026 metais sudarys atitinkamai 1,7 proc. BVP, 1,4 proc. ir 0,9 proc. BVP. Nepaisant to, kad yra numatomas deficito mažėjimas, nominalios valdžios sektoriaus išlaidos turės erdvės augti dėl sektoriui priskiriamų biudžetų numatomų didėjančių pajamų ir ES lėšomis įgyvendinamų investicijų projektų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarė 38,4 proc. BVP ir buvo 5,3 p. p. mažesnė negu 2021 metų pabaigoje, kai siekė 43,7 proc. BVP. Programoje numatoma, jog šiemet valdžios sektoriaus skola sumažės 0,6 p. p. BVP, palyginti su 2022 metais, ir sudarys 37,8 procento BVP. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu skolos ir BVP santykis sudarys mažiau negu 40 proc. BVP ir 2026 metų pabaigoje sieks apie 38,6 proc. BVP.
Dėl geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo, įskaitant neapibrėžtumą dėl energijos kainų kitimo, 2023 metų rudenį rengiant 2024 metų valstybės ir kitų valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų projektus, vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gairės gali keistis. Ypač, jeigu tuo metu būtų projektuojama prastesnė Lietuvos makroekonominė padėtis ar perspektyvos, būtų pasitvirtinusios fiskalinės rizikos.
Stabilumo programa yra Europos Sąjungos (ES) steigimo sutartyje numatytas dokumentas, kuriame pagal EK nustatytus reikalavimus pateikiamos naujausios valdžios sektoriaus finansų projekcijos, pateikiama informacija apie ekonomikos situaciją ir jos perspektyvas, fiskalinės politikos gairės ir kt.
Stabilumo programa turi būti pateikta EK kasmet iki balandžio pabaigos. Už stabilumo programų rengimą yra atsakingos ES valstybių narių vyriausybės.
Taip pat buvo pritarta 2022 m. struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitai, informacijai apie išlaidų augimo ribojimo taisyklės laikymąsi 2022 m. ir nutarta pateikti ataskaitą Seimui.
Vadovaujantis Konstitucinis įstatymo nuostatomis, ataskaita Seimui kiekvienais metais turi būti pateikta iki gegužės 15 d.
Dėl 2022 m. galiojusių išskirtinių aplinkybių rengiant Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir priimant šį įstatymą nebuvo taikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklė, struktūrinio postūmio užduotis 2022 m. nebuvo nustatyta, o perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės sąlygos neturėjo būti tenkinamos.
