Visoje Europos Sąjungoje šis santykis taip pat sumažėjo nuo 85,1 proc. iki 84 proc.

Tiek euro zonoje, tiek ES valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo dėl to, kad BVP augimas absoliučiais dydžiais nusvėrė valdžios sektoriaus skolos padidėjimą.

Lyginant su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, valstybės skolos ir BVP santykis taip pat sumažėjo tiek euro zonoje (nuo 95,5 proc. iki 91,6 proc.), tiek ES (nuo 88 proc. iki 84 proc.).

Lietuvoje paskutinį 2022 m. ketvirtį valdžios sektoriaus skola siekė 38,4 proc.

Euro zonos valdžios sektoriaus deficitas – 3,6 proc.

2022 m., lyginant su 2021 m., sumažėjo tiek euro zonos, tiek ir visos Europos Sąjungos valdžios sektoriaus deficitas, taip pat ir valstybės skola, praneša Eurostatas.

Euro zonoje valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo 5,3 proc. 2021 m. iki 3,6 proc. 2022 m., o ES – nuo 4,8 proc. iki 3,4 proc.

2022 m. pabaigoje biudžeto deficitas Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai euro zonoje

2022 m. ketvirtąjį ketvirtį pagal sezoną pakoreguotas valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto santykis euro zonoje siekė 4,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 4,5 proc.

Lyginant su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, deficitas padidėjo, praneša Eurostatas.

Nurodoma, kad priemonės, skirtos sumažinti didelių energijos kainų poveikį, 2022 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais turėjo didelį poveikį valdžios sektoriaus balansui, o daugumoje valstybių narių ir toliau buvo užfiksuotas valdžios sektoriaus deficitas.

Lietuvoje paskutinį 2022 m. ketvirtį deficitas sudarė 4,3 proc. BVP. Bendrai 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,6 proc. BVP.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją