Byloje nustatyta, kad atsakovės organizuotame Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime, laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš jungtinės veiklos sutarties partnerių ieškovių ir pagrindinės partnerės UAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“), 2017 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų sutartis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškoves apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo: objekto (statybvietės) neprižiūrėjimo, naujo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio rangovės civilinės atsakomybės draudimo nepateikimo, darbų grafiko nesilaikymo, darbų nevykdymo. Taip pat atsakovė nurodė, kad, ieškovėms nevykdant sutarties, nepašalinus esminių sutarties pažeidimų, imsis veiksmų dėl ieškovių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Įmonės pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad savivaldybės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo neteisėtas, teigė, kad sutartis turi būti laikoma pasibaigusia dėl pačios atsakovės kaltės. Taip pat ieškovės ginčijo savivaldybės sprendimą įtraukti visas įmones į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, teigdamos, jog iki sutarties nutraukimo visus darbus atliko tik pagrindinė partnerė.
LAT 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė dvi nutartis. Pirmąja daline nutartimi kasacinis teismas paliko nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų dalis, pripažinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo darbų pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Antrąja nutartimi kasacinis teismas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, susijusių su tiekėjų įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų bylai reikšmingų ES teisės normų aiškinimą.

Kreipdamasis į Teisingumo Teismą kasacinis teismas išreiškė abejones dėl nacionalinio viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, pagal kurį ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ne atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys, kuris lemia automatinį visų ūkio subjektų grupės narių įrašymą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taikymo praktikos atitikties ES teisei.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kasacinis teismas nurodė, kad, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos spendimą nutraukti pirkimo sutartį.

LAT konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklosčiusi situacija lemia būtinybę sprendžiant šalių ginčą taikyti Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris reiškia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios ES teisės nuostatai.
Kadangi atsakovė, spręsdama dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatliko individualaus kiekvienos partnerės veiksmų vertinimo, kasacinis teismas nusprendė įpareigoti atsakovę šį klausimą spręsti iš naujo.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.