Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai būtų pagal Bankų įstatymą Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės.
Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje nebeveikia atskiros kredito unijos, kurios nėra centrinių kredito unijų narės, visos kredito unijos patenka į laikinojo solidarumo įnašo taikymo sritį netiesiogiai, per centrinių kredito unijų grupes.
Įnašo bazė turėtų būti grynųjų palūkanų pajamos, nuo kurių pertekliaus būtų skaičiuojamas įnašo dydis. Grynųjų palūkanų pajamų pertekliumi 2023 metais būtų laikomas einamųjų metų grynųjų palūkanų pajamų dydis, daugiau kaip 50 proc. viršijantis 2018, 2019, 2020 ir 2021 metais atitinkamai dalies II, III ir IV ketvirčiais gautų grynųjų palūkanų pajamų (aritmetinį) vidurkį, o 2024 metais grynųjų palūkanų pajamų pertekliumi būtų laikomas einamųjų metų grynųjų palūkanų pajamų dydis, 50 proc. viršijantis 2019, 2020, 2021 ir 2022 metais gautų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.
Įstatymo projekte siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
