Pasak „Maxima grupės“ generalinės direktorės Agnės Voverės, 2022 metais veikiant nepastovioje ekonominėje aplinkoje pavyko išlaikyti pagrindines plėtros kryptis ir finansinį stabilumą.
Grupės pajamos, palyginti su 2021-ais metais, padidėjo 14,9 proc. iki 5 153,7 mln. Eur. Konsoliduota Grupės EBITDA (pelnas prieš finansinės veiklos rezultatą, pelno mokestį, nusidėvėjimą bei amortizaciją) 2022 m. sudarė 368,9 mln. Eur, t.y. 2,6 mln. Eur daugiau nei prieš metus. Didžiausias, 28,3 proc., pajamų augimas fiksuotas Lenkijoje, kurioje jau 4-tus metus vykdoma nuosekli plėtra, o Baltijos šalių prekybos tinklų pajamos padidėjo 9,8 proc.
„Visgi, visose rinkose, išskyrus Lenkiją ir Bulgariją, Grupės pajamos augo mažesniu tempu nei infliacija, o Grupės pelningumas 2022 m. sumažėjo – EBITDA marža smuko 1 proc. punktu ir sudarė 7,2 proc. nuo pajamų. Mažesnį pelningumą lėmė energetikos kainų šuolis ir išaugusi prekių savikaina“, – rašoma pranešime.
„Maxima grupė“ 2022 metų viduryje išplatino 240 mln. Eur obligacijų emisiją. Grupės įsiskolinimo lygis išliko stabilus, konsoliduotosios grynosios skolos ir EBITDA santykis 2022 m. pabaigoje siekė 2,6. Grupės investicijos į plėtrą ir parduotuvių atnaujinimą 2022 metais siekė 116 mln. Eur, tai 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinėmis Grupės plėtros šalimis išliko Lenkija ir Bulgarija: 2022 metais Lenkijoje tinklą papildė 110, o Bulgarijoje – 14 naujų parduotuvių. Lenkijoje Grupė taip pat tęsė investicijas į elektroninę prekybą – „Barboros“ apyvarta ir užsakymai šioje rinkoje 2022 metais padidėjo tris kartus.
Grupės valdomose parduotuvėse Baltijos šalyse tęsėsi 2021 metais pradėtas parduotuvių suvienodinimas.
„Taip siekiama efektyviau planuoti tiekimo procesą, darbuotojų darbo valandas ir pagerinti apsipirkimo patirtį pirkėjams. Baltijos šalyse jau suvienodintos 278 „Maxima“ parduotuvės, iš kurių 166-ios 2022 metais“, – rašoma pranešime.
Visose veiklos rinkose Grupė nuosekliai didino privačių prekės ženklų (PPŽ) dalį asortimente. Jų pardavimai, palyginti su 2021 m., Grupės įmonėse iš viso augo beveik 24 proc., iš jų sparčiausiai – net 1,6 karto – Lenkijoje. Nors parduotuvių skaičius padidėjo 124-iomis, bendrą elektros energijos suvartojimą, palyginti su 2021 metais, pavyko sumažinti 4,2 proc. Elektrą taupyti padėjo 2022 metais toliau vykdytas LED apšvietimo diegimas, tvaresnis kondicionavimo ir šaldymo įrenginių naudojimas. Metų pabaigoje LED technologijos buvo įdiegtos 1 224-iose iš 1 534-ių Grupės valdomų parduotuvių.
„Pernai metais „Maxima grupės“ valdomos įmonės daugiausia dėmesio skyrė veiklos efektyvumui ir sąnaudų valdymui. Peržiūrėdami veiklos procesus ir taupydami, lengviau įveikėme iššūkius bei tęsėme augimą. Veiklos rezultatai atspindi Grupės gebėjimą veikti sudėtingomis sąlygomis – tai organizacinės kultūros ir patikimos tarptautinės komandos nuopelnas. 2022 metais padėtas pagrindas ir ilgalaikiams tvarumo įsipareigojimams Grupės viduje ir už jos ribų“, – sako A. Voverė.
Vienintelė „Maxima grupė“ akcininkė „Vilniaus prekyba“ patvirtino 2022 m. bendrovės ir Grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei pelno paskirstymo projektą, pagal kurį, atsižvelgiant į dividendų mokėjimo politiką, dividendams „Vilniaus prekybai“ išmokėti skirta 70 mln. eurų.
„Maxima grupė“ valdo prekybos tinklus „Maxima“ (Baltijos šalyse), „Stokrotka“ (Lenkijoje), „T-Market“ (Bulgarijoje) ir elektroninę maisto prekių parduotuvę „Barbora“, veikiančią Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Grupė priklauso „Vilniaus prekyba“ įmonių grupei. „Vilniaus prekyba“ per kitas dukterines įmones valdo investicijas į mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Baltijos šalyse, Švedijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Neseniai pranešta, kad vieninteliai visų su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių galutiniai naudos gavėjai liko Nerijus Numa ir Ignas Staškevičius.
