Pasak „Ifo“ instituto ekonomisto Timo Wollmershaeuserio, Vokietijos ekonomika praėjusią žiemą greičiausiai pasirodė geriau, nei tikėtasi iš pradžių. „Pagrindinė to priežastis – ne taip smarkiai sumenkusi perkamoji galia, gerokai sumažėjus energijos kainoms“, – tvirtino jis.
Nepaisant to, prognozuojama, kad infliacija šalyje šiemet sumažės tik nežymiai, iki 6 proc., palyginti su 6,9 proc. 2022-aisiais.

Praėjusį rudenį analitikai vis dar numatė, kad Vokietijos ekonomika 2023 m. susitrauks 0,4 proc., Rusijos invazijai į Ukrainą pakursčius energijos ir maisto produktų brangimą. Tačiau valstybės ekonomikai, be kita ko, pasitarnavo vyriausybės priimtas 200 mlrd. eurų dydžio paramos gyventojams paketas, apimantis dujų ir elektros kainų lubas. Manoma, kad į eksportą orientuotą Vokietijos ekonomiką taip pat paskatino švelnėjantys trikdžiai tiekimo grandinėse ir svarbioje prekybos partnerėje Kinijoje atšaukti pandeminiai ribojimai.

Naujausias ekonomikos prognozes pateikė „Ifo“ institutas, Kylio pasaulio ekonomikos institutas, Halės ekonomikos tyrimų institutas ir RWI Leibnico ekonomikos tyrimų institutas. Jų skaičiavimai yra pozityvesni, nei pačios Vokietijos vyriausybės prognozės. Berlynas savo ruožtu numato, kad valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. ūgtelės 0,2 proc. Vyriausybė prieš tai kalbėjo apie galimą recesiją.

Remiantis bendru institutų pranešimu, 2024 m. Vokietijos ekonomika fiksuos stipresnę ekspansiją ir išaugs 1,5 proc. Kitąmet taip pat tikimasi infliacinio spaudimo atoslūgio – numatoma, kad vartotojų kainų augimo tempas sulėtės iki 2,4 proc.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją