„Sutelktinio finansavimo platformos tampa vis patrauklesnės investuotojams, kurie skolina savo lėšas verslo projektams. Verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, tai alternatyvus finansavimo šaltinis, tad stiprėja konkurencija su kredito įstaigomis“, – sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.
Pranešama, kad 2022 m. pabaigoje sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše buvo 23 įmonės, aktyviai paslaugas teikė 11. Jos padėjo finansuoti nekilnojamojo turto (NT) statybą ir vystymą, finansuoti kitus verslo projektus ir pritraukti apyvartinių lėšų.
Praėjusiais metais per šias platformas finansuota 2 718 projektų (beveik 80 proc. daugiau nei 2021 m.). Jų vertė sudarė 161 mln. eurų, o vidutinė vieno sandorio vertė paaugo trečdaliu – iki 3 364 eurai. Iš viso sudaryta 618 tūkst. sandorių.
Dauguma (71,9 proc., arba 1 955 vnt.) projektų buvo skirti verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti, jiems skirta 72,59 mln. eurų. NT verslo finansavimas sudarė 28,1 proc., arba 763 vnt., šiems projektams skirta 88,47 mln. eurų.
Pridedama, kad sandorių vidutinės vertės analizė rodo, kad investuotojai didesnes sumas yra linkę skolinti projektams, susijusiems su NT plėtra.
Pranešama, kad pritraukti lėšų NT verslo finansavimo projektams per sutelktinio finansavimo platformas 2022 m. užtruko vidutiniškai 10 dienų, kito verslo finansavimui – vidutiniškai 8,5 dienos.
Nors NT verslo finansavimo projektai galimai yra saugesnė alternatyva investuotojui (kaip garantija naudojama pirminė hipoteka), tačiau šių projektų grąža yra mažesnė – pernai investuotojams jie vidutiniškai generavo 5,49 proc. palūkanas. Investicijos į verslo finansavimo projektus yra rizikingesnės, tačiau ir potencialiai pelningesnės.
Praėjusiais metais palūkanos už šiuos projektus vidutiniškai sudarė 11 proc.
Taip pat, pasak LB, palyginti su 2021 m., ilgiau nei 90 d. pradelsti mokėjimai padidėjo beveik keturis kartus. Tą lėmė Rusijos karo prieš Ukrainą, rekordinės infliacijos ir energetinės krizės ekonominiai padariniai. Už pradelsimą mokėti įmokas projektų savininkai yra įpareigoti investuotojams mokėti delspinigius. Tais atvejais, kai projekto savininkas nepajėgus atsiskaityti su investuotojais, panaudojamas projekto savininko įkeistas turtas arba perduodama išieškoti teisminiu keliu.
Per visą laikotarpį (nuo 2017 iki 2022 m.) per sutelktinio finansavimo platformas buvo finansuoti 5 332 projektai (2022 m. – 2 718, 2021 m. – 1 516, 2020 m. – 650, 2019 m. – 352, 2018 m. – 74, 2017 m. – 22).
2021 m. lapkričio 10 d. įsigaliojo Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reglamentas, jame nustatytas bendras sutelktinio finansavimo teisinis reguliavimas visoje Europos Sąjungoje. Reglamentas keičia dabartinį Sutelktinio finansavimo įstatymą, kuris po pratęsimo galios iki 2023 m. lapkričio 10 d. Platformų operatoriai, norintys tęsti veiklą, privalo gauti licencijas pagal ES reglamentą. Šiuo metu jų siekia 9 įmonės.
