Bendrovės vadovo Mariaus Šlepečio teigimu, spartesnį nei iki šiol augimą lėmė investicijos (skolų portfelių supirkimas) ir anticiklinis veiklos pobūdis – augant įsiskolinimams kreditų valdymo įmonėms daugėja darbo, didėja teikiamų paslaugų paklausa.
Statistika iškalbinga – 2021 m. užfiksuoti 700 bankrotų, 2022-aisiais jau 1200, didžioji jų dalis buvo NT įmonės. Šiais metais vien sausį bankrutavo per 100 bendrovių.
„Su nemokumo problemomis arba ilgėjančia skolininkų eile jau dabar susiduria didmeninės ir mažmeninės prekybos, aptarnavimo ir maitinimo, logistikos, telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų įmonės. Artimiausiu metu ši tendencija nesikeis, tad šių sektorių įmonėms patartina kuo greičiau susitarti su skolininkais ir atgauti pinigus kol patiems nekilo sunkumų.
Šiandien vidutinė Lietuvos gyventojo skola siekia 3-3,5 tūkst. eurų. Daugiau nei 50 proc. šių skolų sudaro nepadengtos būsto paskolos, lizingas ir vartojimo kreditai“, – skaičiuoja M. Šlepetis.
Latvijoje įgauna pagreitį
Bendrai „Legal Balance“ grupės, veikiančios Lietuvoje ir Latvijoje, 2022 m. pajamos neaudituotais duomenimis sudarė 6,8 mln. Eur, kai 2021 m. viršijo 4 milijonus.
2022 m. „Legal Balance“ pajamos Lietuvoje siekė beveik 5,3 mln. Eur, Latvijos rinka sugeneravo beveik 1,5 mln. eurų pajamų. 2021-aisiais apyvarta Lietuvoje sudarė 3,4 mln. Eur, o Latvijoje – 660 tūkstančių eurų.
Bendrovės EBITDA praėjusiais metais, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo nuo 1,6 mln. Eur iki kiek daugiau nei 2,9 mln. Eur. 2021 m. EBITDA Latvijoje sudarė 163 tūkst. Eur, Lietuvoje – 1,5 mln. Eur. 2022 m. Latvijoje – 450 tūkst. Eur, Lietuvoje – 2,5 mln. Eur.
Latvijoje bendrovė iš viso turi 19 darbuotojų. Lietuvoje – 43.
Latvijoje „Legal Balance“ veikti pradėjo 2018-aisiais, bet pradžia, anot M. Šlepečio, buvo lėtoka.
„Spartesnį rodiklių augimą šalyje kaimynėje fiksuojame nuo 2021 m. rudens. 2022-uosius galima vadinti proveržio metais. Latvijoje taip pat sėkmingai ir tvariai investuojame bei perkame skolų portfelius, daugiausiai iš finansų sektoriaus. Šiai sričiai skiriame daug dėmesio visose rinkose, kur plėtojame savo verslą ir turime ilgalaikių planų“, – sako kreditų valdymo ekspertas.
Pernai investicijos į skolų portfelius kaimyninėje šalyje pasiekė beveik 1,2 mln. Eur (Lietuvoje – 4,7 mln. Eur).
„Iš jau įsigytų portfelių šiandien turime reikalavimo teises į beveik 50 mln. Eur. Lietuvoje ir maždaug 20 mln. Eur Latvijoje“, – patikslina Nerdas Sangavičius, „Legal Balance“ finansų vadovas.
Vartojimo kreditų sumos irgi auga
M. Šlepetis teigia stebintis ir dar vieną tendenciją – daugėja privačių asmenų, imančių vartojimo kreditus. 2022 m. jų Lietuvoje išduota 50 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Be to, ilgėja terminas, kuriam imamos paskolos, auga sumos.
2021 m. vidutinė kredito suma buvo 1000 Eur, pernai – jau 1500 Eur. Deja, nemaža dalis būtent šio tipo kreditus pasiėmusių žmonių nesugeba laiku padengti savo įsipareigojimų.
Šių metų pradžioje startavo mobili aplikacija ESKOLOS. „Manome, kad šis produktas grąžinamų skolų dalį ir pinigų srautus plačiąja prasme padidins bent 20-30 proc“, – įsitikinęs M. Šlepetis.
Šiuo metu „Legal Balance“ per elektroninę platformą valdo 20 mln. Eur skolų portfelį. Jame beveik 14,8 mln. Eur sudaro fizinių asmenų skolos, o beveik 5,3 mln. Eur – juridinių. Didžiausią dalį portfelyje sudaro nepadengtos paskolos (per 10,1 mln. Eur), neatsiskaitymai už suteiktas prekes ir paslaugas (daugiau nei 4,6 mln. Eur), neatlyginta žala (apie 4,7 mln. Eur) ir neišmokėtas darbo užmokestis (beveik 0,7 mln. Eur). Vidutinė skola siekia 3 882 Eur.
Šių ir kitų metų planas
Šiais metais „Legal Balance“ apyvartą planuoja išauginti iki 8-10 mln. Eur. Daugiausiai dėmesio toliau bus skiriama skolų portfelių didinimui. Taip pat – naujų paslaugų kūrimui, dirbtinio intelekto diegimui bei geografinei plėtrai.
Kitąmet portfelių segmente bendrovė planuoja žengti į apsaugotų paskolų rinką ir pirkti daugiau paskolų su užstatu. Taip pat žadama didinti apsukas esamame neapsaugotų paskolų segmente.
Su platforma „Eskolos.lt“ bendrovė ketina žengti ir į automobilių, aviacijos bei darbo ginčų sektorius.
„Norime plėsti savo veiklą ir atidaryti įmonę dar vienoje užsienio rinkoje, bet daugiau apie tai galėsime papasakoti vėliau, kai jau būsime susidėlioję konkretesnį planą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti patrauklią grąžą investuotojams ir akcininkams“, – sako M. Šlepetis.
