„Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad, nors geopolitinė ir makroekonominė situacija yra sudėtinga, Baltijos šalių įmonių vadovai išlieka optimistiški ilguoju laikotarpiu.
Džiugu, kad net ir per krizes Baltijos šalių vadovai planuoja tęsti investicijas į procesų automatizavimą ir technologijas, taip pat darbuotojų įgūdžių gerinimą, siekdami užtikrinti ilgalaikę savo valdomų įmonių sėkmę“ – teigia Rimvydas Jogėla, „PwC“ Lietuvos vadovaujantis partneris.
Pesimizmas dėl ekonomikos augimo pasiekė rekordines aukštumas
Baltijos šalyse daugiau nei pusė įmonių vadovų mano, kad per artimiausius metus pasaulio ekonomika augs lėčiau. Neigiamos nuotaikos vyrauja ir tarp pasaulinės „PwC“ vadovų apklausos dalyvių – net 73 proc. jų taip pat nusiteikę, kad ekonomika augs lėčiau. Tai yra pesimistiškiausi rezultatai per pastaruosius 10 metų.
Tendencijos panašios ir Lietuvoje – 2023 m. prognozuojamas vos 0,1 proc. BVP augimas (2022 m. BVP augo 2,2 proc.), taigi nenuostabu, kad net 40 proc. apklaustų įmonių vadovų mano, jog ekonomikos augimas šiemet lėtės. Pagrindinės priežastys – Rusijos karas prieš Ukrainą ir su tuo susiję ekonominiai padariniai, griežtėjanti pinigų politika, taip pat energetikos krizė.
„Šių metų įmonių vadovų apklausa rodo, kad Baltijos šalyse pesimizmas dėl makroekonominės situacijos yra didžiausias nuo 2019-ųjų. Nors 2023 m. ekonomikoje matoma ir pozityvių ženklų (pavyzdžiui, energijos kainų augimo stabilizavimasis ar infliacijos mažėjimas), niūrios BVP prognozės ir aukštas neapibrėžtumo lygis verčia verslą būti pasiruošusį reaguoti į besikeičiančią situaciją“ – sako „PwC“ Lietuvos Direktorė, Konsultacijų departamento vadovė Birutė Purvaneckaitė.
Nerimas dėl verslo ateities perspektyvų – tik trumpuoju laikotarpiu
Verslo aplinkoje 2023 m. neapibrėžtumo lygis dėl makroekonominių ir geopolitinių iššūkių išliks aukštas. Dėl pajamų augimo ateinančius 12 mėn. Baltijos šalių įmonių vadovai yra santūresni nei pernai – 20 proc. įmonių vadovų (+14 p. p. daugiau nei pernai) Lietuvoje prognozuoja, kad pajamos mažės.
Visgi Baltijos šalių įmonių vadovų nuomone, šiuo metu kylantys iššūkiai ir grėsmės neturėtų neigiamai veikti įmonių pajamų ilguoju laikotarpiu. Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius 3 metus jų įmonių pajamos didės. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, optimizmas didžiausias – taip manančių yra net 89 proc. Baltijos šalių įmonių vadovų apklausoje tai yra geriausias rezultatas nuo 2019-ųjų.
Plėtra į naujas rinkas ir kainų didinimas – pagrindinės priemonės iššūkiams atremti
Vienos pagrindinių priemonių kovojant su ekonominiais iššūkiais – produktų ir paslaugų kainų didinimas ir plėtra į naujas rinkas. Lietuvoje kainas kelti jau ėmėsi daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų, o 29 proc. respondentų svarsto šios priemonės imtis per ateinančius metus.
Sveikintina, kad iššūkių fone didžioji dalis Baltijos šalių vadovų taip pat neplanuoja atidėti sandorių ir mažinti darbuotojų skaičiaus bei jų atlygio.
„Baltijos šalių vadovai pasiryžę išgyventi trumpuoju laikotarpiu numatomus ekonominius sunkumus nesiimdami drastiškų priemonių, o optimizmas dėl verslo perspektyvų ilguoju laikotarpiu skatina ir toliau aktyviai ieškoti plėtros galimybių naujose rinkose ir nestabdyti planuotų susijungimo sandorių“, – teigia B. Purvaneckaitė.
Investicijos į procesų automatizavimą ir technologijas – prioritetinės
Europos Sąjungos kasmečio Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. Digital Economy and Society Index, DESI) rezultatai rodo, kad praėjusiais metais tik nedidelė dalis mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių naudojosi pažangiosiomis technologijomis.
Džiugu, kad Lietuvos įmonių vadovai procesų ir sistemų automatizavimą bei technologijų diegimą mato kaip vienas prioritetinių investicijų sričių ateinančiais metais. Be to, Lietuvoje planuojama investuoti ir į darbuotojų įgūdžių prioritetinėse srityse gerinimą. DESI vertinimu, viena tokių sričių turėtų būti skaitmeniniai įgūdžiai.
Pastangos sprendžiant įmonių tvarumo klausimus
Europos Sąjungos Taryba 2022 m. lapkritį patvirtino Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kuri padės suderinti tvarumo ataskaitų reikalavimus su tvarių finansų teisine sistema (įskaitant reglamentą dėl tvarumo informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje) ir susieti juos su Europos žaliojo kurso tikslais.
Griežtėjant reguliacinei aplinkai, jau 31 proc. įmonių yra parengusios transformacijos planus, skirtus tvariai plėtrai, o 35 proc. tokį planą ruošiasi rengti. Ateinančiais metais daugiausia dėmesio Lietuvos įmonės planuoja skirti anglies dioksido pėdsakui skaičiuoti ir ESG (angl. Environmental, Social and Governance – aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) strategijai kurti. Be to, planuojama rengti su ESG temomis susijusius mokymus.
Valdžios dėmesys – šalies saugumui užtikrinti
Lietuvos įmonių vadovų nuomone, valdžios veiksmai šalies gynybos ir saugumo klausimais praėjusiais metais buvo sprendžiami efektyviai. Šis vertinimas pamažu gerėja nuo 2020 m., o šiemet rezultatai aukščiausi.
Ateinančiais metais didžiausias valdžios dėmesys, pasak respondentų, ir toliau turėtų būti skiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Samda Baltijos šalyse toliau išlieka sudėtinga
Baltijos šalyse, palyginti su 2022 m. apklausos rezultatais, specialistų paieška ir samdymas išlieka sudėtingi. Tai lėmė nuolat besikeičiančios darbo rinkos tendencijos, sparčiai augusi infliacija ir pesimistinės ekonomikos prognozės. Daugiau kaip 85 proc. įmonių vadovų teigia, kad darbuotojų samda yra dar sudėtingesnė arba išlieka tokia pati sunki kaip 2021-aisiais.
Nors ekonomikos augimo prognozės niūrios, didžioji dalis Baltijos šalių įmonių vadovų neplanuoja mažinti darbuotojų skaičiaus. Daugiau nei 30 proc. visų apklausos dalyvių darbuotojų skaičių įmonėse sieks padidinti.
Lietuvoje stebima dar optimistiškesnė prognozė – net 51 proc. vadovų pažymėjo, kad darbuotojų skaičius įmonėse liks toks pat, o 38 proc. respondentų planuoja didinti darbuotojų skaičių.
