Palyginti su 2021 m. duomenimis, pernai išieškotų skolų suma padidėjo 35 proc., arba 58,8 mln. eurų.

Kaip skelbiama Lietuvos antstolių rūmų pranešime spaudai, tarp išieškotų skolų – 192,3 mln. eurų, grąžintų privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (24 proc. daugiau negu 2021 m.). Tai laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos kredito ir mokėjimo įstaigoms ir kt. Dar 32,8 mln. eurų išieškotų skolų (41 proc. daugiau negu 2021 m.) pernai papildė valstybės biudžetą. Ši suma – priverstine tvarka išieškoti mokesčiai ir baudos už administracinės ar civilinės teisės pažeidimus bei nusikaltimus.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, didesnę pusę iš visų 2022 m. užbaigtų išieškojimo procesų antstoliai užbaigė sėkmingai, visiškai įvykdydami kreditorių reikalavimus. Vidutinė vienos išieškotos skolos suma praėjusiais metais sudarė 952 eurus.

„Nors varžytynės yra bene plačiausiai žinoma antstolių veiklos dalis, vos 0,5 proc. iš pernai užbaigtų išieškojimo procesų skolos buvo dengiamos pardavus skolininkų turtą varžytynėse. Antstolių skelbiamų varžytynių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, toliau mažėjo. Iš viso antstoliai 2022 m. paskelbė 3 232 varžytynes (17 proc. mažiau negu 2021 m.), iš kurių 1 077 varžytynės įvyko (13 proc. mažiau negu 2021 m.)“, – teigiama pranešime spaudai.

Anot Lietuvos antstolių rūmų, kol nekilnojamojo turto kainos išlieka aukštos, skolų turintiems žemės sklypų ir statinių savininkams yra finansiškai naudingiau savo turtą parduoti savarankiškai ir patiems padengti skolas, negu laukti, kol kreditoriai kreipsis į antstolius.

„Daugelis aktyviai naudojasi skolininko teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą sumoka reikiamas pinigų sumas Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje nustatyta tvarka, varžytynės nevykdomos“, – tvirtinama pranešime.

Iš viso 2022 m. kreditoriai antstoliams pateikė 211,2 tūkst. prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai beveik 10 proc. daugiau, negu buvo pateikta 2021 m.

Pasak antstorlių, ypač išaugo poreikis išieškoti periodines išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus). Palyginti su 2021 m. duomenimis, tokių reikalavimų 2022 m. pateikta 15 proc. daugiau (iš viso – 2 275). Šios kategorijos reikalavimų didėjimas, kaip teigia antstoliai, akivaizdžiai susijęs su infliacijos išaugintu vartotojų kainų indeksu. Nuo 2022 m. vasario 1 d. mokėtinos išlaikymo išmokos taikant indeksavimą turėjo būti didinamos 10,6 proc., o nuo 2023 m. vasario turi būti didinamos 21,7 proc.

Vis dėlto naujais prašymais reikalaujamų skolų suma 2022 m. gerokai sumažėjo. Ji sudaro 591 mln. eurų ir yra 26 proc. mažesnė, negu 2021m. pateiktais prašymais reikalauta suma. Iš viso 2022 m. pabaigoje antstoliai vykdė 1,46 mln. priverstinio išieškojimo procesų.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją