Kas tie skolininkai?
64 eurai ir 50 centų – tiek kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo turi sumokėti savarankiškai mokesčius mokantys gyventojai. Deja, apie 200 tūkstančių jų tokios prievolės nepaiso.
„Čia kalbame apie tuos žmones, kurie būtent savarankiškai turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jas moka visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, bet už tuos, kurie dirba, pavyzdžiui, pagal darbo sutartį, vadinamą etatą, sumoka darbdavys.
Yra žmonių, kurie, tarkime, tam tikru gyvenimo laikotarpiu nei mokosi, nei dirba, nėra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje – tokie žmonės vis tiek turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jų tarpe ir susidaro tas skaičius žmonių, kurie tos prievolės nevykdo“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į prievolės nepaisančius žmones, kurie išvyksta iš Lietuvos, tačiau apie tai niekam nepraneša.
„Negalime pasakyti, kiek tiksliai jų yra, kadangi jie apie savo išvykimą iš Lietuvos nepraneša, bet kalbu apie žmones, kurie išvyksta iš Lietuvos, nedeklaruoja savo išvykimo, tai yra institucijos nemato, kad jie jau čia negyvena ir jiems tarsi jau nepriklausytų mokėti tos PSD įmokos, bet skola jiems toliau skaičiuojama.
Žmonės, nepranešę apie savo išvykimą, dažnai ir nepatikrina „Sodros“ pranešimų apie besikaupiančią skolą. Iš esmės, didelė dalis tame skolininkų tarpe yra būtent šie žmonės, kurie išvyksta, bet, žinoma, ne tik jie“, – teigė M. Kozič.
Rodos, suprantama, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra tai, už ką mes gauname sveikatos priežiūros paslaugas, tad tie, kurie tokių įmokų nesumoka – tokių paslaugų ir negauna, išskyrus skubiąją pagalbą. Kas sumoka už tai? Į šį klausimą LNK žinioms mėgino atsakyti „Sodros“ atstovė.
„Privalomojo sveikatos draudimo įmoką kiekvienas moka už save. Aišku, vėliau tos visos įmokos keliauja į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Apie tų įmokų pasiskirstymą, kur jos nukeliauja, už ką mes mokame ir kodėl tai svarbu – išsamiau galėtų papasakoti Valstybinė ligonių kasa, kadangi čia vyksta institucijų bendradarbiavimas“, – tvirtino ji.
Skolų išieškojimas visos sumos nepadengia
Kaip jau minėjo M. Kozič, didžioji dalis „Sodros“ skolininkų yra šiuo metu į užsienį išvykę Lietuvos gyventojai. Tiesa, skolos juos pasiveja ir užsienyje, tačiau jų galima išvengti.
„Jei jie gali nurodyti, kad mokėjo šias įmokas ir kitas socialinio draudimo įmokas šalyje, kurioje gyvena – tada skola, susidariusi Lietuvoje, yra panaikinama, kadangi pagal Europos Sąjungos bendrus reglamentus pakanka, kad žmogus mokėtų įmokas vienoje šalyje, tai yra toje šalyje, kurioje jis gyvena. Jis praktiškai gali medicinos paslaugomis naudotis visose kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse“, – aiškino M. Kozič.
Visa tai įrodyti galima tik pateikus reikalingus dokumentus.
„Jeigu žmogus atvyksta į Lietuvą ir tik čia atvykęs sužino, kad jam susikaupė skola – jis pristato dokumentus, pagrindžiančius jo draudimą kitoje šalyje ir tada jo susidariusi skola pasinaikina. Jeigu žmogus, išvykęs į kitą, ne Europos Sąjungos šalį arba dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti savo draustumą, negali pristatyti arba jų neturi – skola lieka ir ji yra išieškoma. Žinoma, tokiais terminais, tokiomis sąlygomis, kurias numato įstatymas“, – teigė „Sodros“ atstovė.
Pasak jos, tam tikri ribojimai yra taikomi ir išieškojimui, tačiau išieškojimas nuolat vyksta ir net įsisenėjusios skolos skolininkus gali pasivyti.
„Iš dalies, įsiskolinimas padengiamas. Per metus išieškoma apie 16 mln. eurų, bet skola vėl auga. Pavyzdžiui, prieš metus tai buvo 230 mln. eurų, prieš dvejus – apie 200, dar anksčiau – apie 180 mln. eurų. Taigi, skola tarsi akumuliuojasi ir auga, nors pats skolininkų skaičius šiek tiek mažėja“, – pasakojo M. Kozič.
Kaip teigė „Sodros“ atstovė, yra skolininkų, kurių skolos kaupiasi metai iš metų, tad ir bendra skolos suma tiesiog auga.
„Ji metai iš metų, vis dėlto, didėja. Išieškojimas padengia iš dalies, bet, žinoma, ne tokiu mastu, kad būtų visiškai ta gyventojų skola anuliuojama“, – teigė M. Kozič.
Visą reportažą rasite LNK portale:
