"Problemiška registruoti smulkias, per metus į rinką išleidžiančias iki 1 tūkst. kilogramų elektros ir elektroninės įrangos įmones. Mat joms sutarties dėl valstybės garantijų sudarymo paslauga, pavyzdžiui, banko garantija, kainuoja daugiau nei pats atliekų tvarkymas", - sakė Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizacijos "Infobalt EPA" direktorius Edgaras Kriukonis.
Įmonei, kuri per metus importuoja 100 kilogramų informacijos technologijų įrangos, norint užsiregistruoti, iš banko reikia gauti garantiją, kurios vertė - 36 litai. Bankui tokia įmonė turėtų sumokėti dar apie 200 litų už administracines sąnaudas rengiant garantiją.
"Vadinasi, atliekoms tvarkyti teks 36 litų, o administraciniams mokesčiams - 5-6 kartus daugiau. Taigi, nors įstatymo ir ES direktyvos tikslas yra siekti, kad verslas finansuotų atliekų tvarkymą, daug daugiau pinigų nubyrės ne šiam tikslui, o popieriams tvarkyti", - sakė E.Kriukonis.
Jo teigimu, tvarką būtina keisti taip, kad smulkioms, iki 1 tūkst. kilogramų elektros ir elektroninės įrangos importuojančioms įmonėms būtų galima tiesiogiai įmokėti lėšas į Aplinkos ministerijos gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programą ir atliekas už tuos pinigus sutvarkytų valstybė.
Manoma, kad biurokratijos atgrasintiems smulkiesiems gali kilti pagunda išvis nesiregistruoti ir nemokėti už atliekų tvarkymą.