Tuo tarpu "LUKoil" viceprezidentas Leonidas Fedunas pareiškė, kad žaliavos tiekimas "Mažeikių naftai" šiuo metu nenaudingas nei vienai Rusijos kompanijai. Esą teikimo kaina Mažeikiams labai maža ir sąlygos blogesnės nei gamykloms Vokietijoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje.
"Lukoil Baltija" vadovas Ivanas Paleičikas tikina, kad viską lemia verslas ir kainos. „Ten viską reguliuoja Transneft. Jie gi duoda kovotas – kur, kam, kiek. „Lukoilas“ neturi kažkokios principinės pozicijos, kažkam parduoti ar neparduoti naftos. Viską sprendžia kaina. „Lukoilas“ - 100 proc. privati kompanija ir aišku, ji ieško sau geresnės kainos.“
Ekspertų teigimu, Mažeikių priklausomybė nuo Rusijos naftos yra ir vienas iš didžiausių būsimo įmonės pardavimo rizikos faktorių. Esą Maskva bet kada gali sutrukdyti užbaigti sandorį, nors ekonominio pagrindo tokiam veiksmui lyg ir nėra.
„Ekonominiu požiūriu nei teismams, nei „Jukos“ kreditoriams neturėtų kilti didelių abejonių, aišku, politiškai galima visokių žaidimų prigalvoti,“ - teigia verslo konsultantas Aleksandras Abišala.
Gegužės pabaigoje vos pasirašę susitarimą su „PKN Orlen“ laikinosios Vyriausybės atstovai užsiminė, ketinantys svarstyti, ar nereikėtų sandorio, už kurį bus atsiskaitoma doleriais, apdrausti nuo valiutų rizikos. Tačiau toliau kalbų nenueita. Pasak laikinojo premjero Zigmanto Balčyčio, finansų ministerija aiškinasi vadinamojo išankstinio sandorio galimybes:
„Tai yra tam tikras pasiūlymas finansų rinkose, kada būsimą sumą doleriais iš karto galima užfiksuoti pagal stabilų kursą, ir tada finansinės rinkos ar bankai visą sumą išpirktų pagal fiksuotą kursą.“
Pasak Z.Balčyčio, tiksliai apskaičiuoti būsimo draudimo naudą ar galimus sandorio nuostolius trukdo nežinia dėl paties sandorio baigties.
Anot ekspertų, draudimas būtinas bet kuriuo atveju. „Kada kalbama apie tokio dydžio sandorius, valiutų svyravimas darosi reikšmingas. Jei man reikėtų priimti sprendimus, aš, be abejo, ieškočiau galimybių draustis. Draudimas kainuoja visada, nieko nėra už dyką, bet jeigu nori apsidrausti nuo didesnių praradimų, matyt, verta kažkiek sumokėti,“ - sako A.Abišala.
„Valstybės požiūriu yra ne visai atsakinga užsikrauti sau valiutos kurso keitimo riziką, nes jeigu situacija susiklostytų labai nepalankiai, mes kalbėtume net ne apie dešimtis, o apie šimtus milijonų litų nuostolio,“ - tikina „SEB Vilniaus banko“ prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Ekspertų nuomone, geriausias variantas Vyriausybei būtų buvęs sudaryti sandorį mažiau svyruojančio kurso valiuta, pvz., eurais.