Civilinius ir karinius orlaivius remontuojančios "Helisotos" generalinis direktorius Josifas Legenzovas sakė, kad strategines prekes eksportuojančių įmonių dalią palengvintų kitose valstybėse išduodamos globalios licencijos, leidžiančios eksportuoti tam tikras prekes nesikreipiant dėl licencijos kiekvienam sandoriui. Tačiau Lietuvos teisiniai aktai galimybės gauti tokią licenciją nenumato.
Anot J.Legenzovo, dėl to Lietuvos įmonės praranda daug su tarptautinėmis programomis siejamų užsakymų, nes laiku nespėjama sutvarkyti reikiamų dokumentų.
Panašiu verslu užsiimančios bendrovės "Avia Baltika", kuri priklauso prieštaringai vertinamam verslininkui Jurijui Borisovui, atstovė Jūratė Vainikonienė pabrėžė, kad jei nebus keičiama strateginių prekių sektoriaus įmonių kontrolė, nevienodomis konkurencijos sąlygomis veikiančios Lietuvos įmonės negali galvoti, kaip suaktyvinti užsienio prekybą.
J.Legenzovo teigimu, licencijų išdavimo terminai iškraipomi ir dėl to, kad į Lietuvos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, neatitinkantį ES direktyvų, įtraukta beveik visa aviacinė įranga, tad institucijos turi kur kas daugiau darbo.
Ūkio ministerijos Strateginių prekių eksporto kontrolės skyriaus vedėja Rūta Sakalauskienė verslininkų pastabas atrėmė sakydama, kad kiekviena valstybė karinių prekių kontrolę vykdo pagal savo teisės aktus, nes ES neturi vieningos šios prekių grupės kontrolės sistemos.
Muitinės departamento pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojas Rolandas Jurgaitis pripažino, kad strateginių prekių sąrašas labai painus. Pasak jo, šiame dokumente esama tiek neaiškumų, kad kartais konkrečiai atsakyti, ar tam tikra prekė įtrauktina į karinį sąrašą, negali ir atsakingų ministerijų pareigūnai.