"Lifosos" generalinis direktorius Jonas Dastikas tikina, kad įmonė suinteresuota neplėsti sąvartos plotų ir būtų linkusi fosfogipsą perdirbti. "Daugelį metų bendrovė finansavo mokslinius tiriamuosius darbus", - tikino J.Dastikas.
Iš fosfogipso galima pagaminti statybinį gipsą. 1993 m. pradėjo veikti net perdirbimo įmonė, per metus galėjusi pagaminti apie 50 tūkst. tonų statybinio gipso.
"Tačiau pradėjus veikti rinkos ekonomikos svertams, bendrovė bankrutavo viena pirmųjų Kėdainiuose", - teigė J.Dastikas.
Pasak jo, pusiau drėgno fosfogipso perdirbimo galimybes toliau tiria Kauno technologijos universitetas ir Termoizoliacijos instituto fizikinių tyrimų centras.
Termoizoliacijos instituto mokslininko Antano Kaminsko teigimu, per tą laiką technologijos patobulėjo, todėl investavę apie 10 mln. litų verslininkai galėtų vėl pradėti gaminti šią rišamąją medžiagą įvairiems blokeliams, namams statyti.
"Rudenį "Lifosoje" pradės veikti bandomoji linija, tada ir bus galima pasakyti, ką gamykla darys su atliekomis, kurios, kaip žaliava nieko nekainuoja", - tikino A.Kaminskas.
Pasak A.Kaminsko, fosfogipso kalnai jau negalėtų būti naudojami kaip žaliava perdirbimui.
"Kalbame tik apie tas atliekas, kurias gamykla į kalnus išveža kasdien", - sakė A.Kaminskas.
Beje, jo įsitikinimu, fosfogipso kalnai tapo jau ir kraštovaizdžio dalimi, o jie gali stūksoti ir tūkstančius, ir šimtus tūkstančių metų.
Šiek tiek anksčiau siūlyta ant kalnų statyti net vėjo jėgaines, esą 60 metrų aukštyje vėjo stiprumas beveik toks pat, kaip ir pajūryje.