„Mūsų spagečių gamybos linija kol kas yra vienintelė Baltijos šalyse, nedaug gamintojų yra Lenkijoje ar Skandinavijos šalyse, kadangi tam reikia nemažų investicijų. Jei suskaičiuotume, kiek investavome į makaronų gamybą per pastaruosius 2 m., tai susidarytų maždaug 16 mln. Lt“, - teigia Mindaugas Gedvilas, AB „Malsena“ ir „Amber pasta“ generalinis direktorius.

„Amber pasta“ per mėnesį pajėgi pagaminti apie 1.000 t produkcijos ilgų ir trumpų makaronų. Nors parduotuvių lentynos pilnos itališkų, čekiškų, vokiškų ir kt. makaronų pakuočių, rinkos tyrimai rodo, jog gana paklausi yra ir vietinė produkcija, rašo „Verslo žinios“.

Lietuvoje per mėnesį nuperkama apie 1.000 t, trijose Baltijos šalyse – apie 2.000 t įvairių makaronų. Apie 15-20%, arba 150 -200 t, Lietuvoje nuperkamų makaronų sudaro spagečiai. „Amber pasta“ per mėnesį pajėgi pagaminti apie 500 t ilgųjų makaronų.

„Vilniaus duona“, prieš kelerius metus nusprendusi koncentruotis į duonos gamybą ir nesiimti kitos produkcijos, makaronų gamybos atsisakė, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų savininkų, Suomijos kompanijos "Vaasan&Vaasan" nuomone, kiekvienos maisto pramonės šakos plėtrai reikia labai daug investicijų, technikos, techninių žinių, o išskaidyti tai į kelias kryptis – konditeriją, makaronus, duoną ir kt. – neracionalu“, - aiškina Rita Ramanauskienė, UAB „Vilniaus duona“ generalinė direktorė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją