Specialistų vertinimu, nors ilgu laikotarpiu būtent ši portfelio dalis turi kilstelėti bendrą viso portfelio pelningumą, tam tikru laikotarpiu ji gali ir gerokai apkarpyti grąžą. O investuotojus, į besivystančių rinkų fondus investavusius visas portfelio lėšas, tokie rinkų svyravimai kaip šią gegužę ar birželį, kai kurių akcijų kainos krito 20-30 proc., gali ir gana smarkiai nudeginti.
"Tyrimai rodo, kad Lietuvoje investuotojai apsisprendžia remdamiesi emocijomis, fondo praeities rezultatais, dažnai renkasi egzotiškas investicijas į Kinijos, Indijos rinkas", - sakė "Sampo Baltic Asset Management" filialo generalinis direktorius Darius Kuzmickas.
Anot jo, neretai vidutinis Baltijos šalių investuotojas visas lėšas investuoja į vieną akciją ar vertybinį popierių, pats bando pagauti rinkos nuosmukio "dugną" ar pakilimo viršutines ribas. Ir dėl to dažnai nusvyla, mat pagauti tokius ekstremalius rinkos taškus yra labai sudėtinga.
Kita vertus, pernai ir šių metų pradžioje besivystančios rinkos žavėjo ne tik Baltijos šalių investuotojus. Pasak "Sampo Fund Mangement" vykdomojo direktoriaus Kimmo Laaksoneno (Kimo Laksoneno), pernai į besivystančias rinkas buvo investuota tiek pat, kiek į visas kitas išsivysčiusias rinkas kartu sudėjus.
"Nors vertinant pagal besivystančių rinkų vertybinių popierių kapitalizaciją įprastinėmis sąlygomis investuotojas šioms rinkoms turėtų skirti 6-7 proc. portfelio lėšų", - sakė K.Laksonenas.
"Dnb Nord investicijų valdymo" generalinis direktorius Mindaugas Vaičiulis teigia, jog jų valdomame pensijų fonde, kurio lėšos į akcijas ir obligacijas investuojamos santykiu 50:50, investicijos į besivystančių rinkų akcijas sudaro 10 proc. fondo.
"Tai šiek tiek daugiau nei vidutiniškai, tačiau šiose rinkose mes įžvelgiame augimo perspektyvą. Ligšiolinį kainų nuosmukį laikome tik laikina korekcija žemyn ir bent jau kol kas akcijų dalies portfelyje nemažiname", - nurodė M.Vaičiulis.