„Tai – klasikinis pavyzdys, kaip negalima rašyti įstatymų ir kitų teisės aktų ir neatsakingai juos priimti“, – "Lietuvos rytui" stebėjosi advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ partneris Gintautas Bartkus.
Pasak jo, įstatymas išties draudžia parduoti alkoholį neblaiviems asmenims. Tačiau kaip nustatyti jų girtumo laipsnį, užsimenama tiktai viename Vyriausybės nutarime. Ta riba daugeliui gerai žinoma – 0,4 promilės.
Ypač sunku susikalbėti būna su išgėrusiomis moterimis, kurios ima aiškinti, neva barmenai nežino, kas jos tokios.
„Tačiau šis nutarimas gali būti taikomas tiktai transporto priemonių vairuotojams ir asmenims, kuriems gresia administracinė atsakomybė. Kitais atvejais juo negali būti naudojamasi, juk gėrimų pirkimas nėra administracinis pažeidimas, – įsitikinęs G.Bartkus. – Tai niekinė norma, absurdas. Nejaugi aš bare nebegaliu užsisakyti trečio bokalo“.
Tuo tarpu baudas prekybininkams dalijančios Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian raštu „Lietuvos rytui“ atsakė, kad vadovaujamasi būtent šiuo nutarimu.
„Tarnybai teisė naudoti testus ir technines priemones neblaivumui nustatyti nesuteikta. Tačiau tarnyba turi teisę organizuoti bendrus patikrinimus su kitų institucijų pareigūnais“, – išdėstė G.Belian.
Jos teigimu, jau yra buvę atvejų, kai už alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims buvo skirtos baudos.
Už tokį nusižengimą prekybininkams gresia bauda nuo 500 iki 2000 litų, o dar pakartotinai nusižengus per penkerius metus nuo pirmosios baudos skyrimo – nuo 2000 iki 5000 litų.
