Paslėpti ir akivaizdūs pavojai

Nepaisant grėsmingų pranešimų iš Kinijos, kur buvo aptikta masiškai gaminamų vaikų sveikatai pavojingų daiktų, Lietuvos atsakingos institucijos pavojaus varpais kol kas neskambina. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos internetiniuose tinklalapiuose skelbiami nesaugių žaislų sąrašai.

Į juos įtraukti gaminiai privalo būti pašalinami iš rinkos.

Pavojų kelia ne tik žaislų ar kitų vaikiškų prekių gamybai naudojamos medžiagos. Neretai pavojingais pripažįstami iš pirmo žvilgsnio grėsmės nekeliantys žaislai.

Pavyzdžiui, mažieji gali užspringti minkštų kimštinių žaislų lengvai nuplėšiamomis detalėmis. Iš Kinijos atkeliavę kosmetikos rinkiniai „Royal Make-up“ kelia pavojų užsikrėsti bakterine infekcija, jojo žaislu su virvele vaikas gali pasismaugti, o žaisdamas plastikiniu telefonu – uždusti.

Daugybėje žaislų pilna spąstų ir pavojų: gelbėjimosi rato funkciją turintis atlikti delfinas kelia pavojų nuskęsti įvykus nelaimingam atsitikimui, o pažaidę su triukšmingu klounu vaikai gali apkursti. Už virvutės tempiami žaislai: vikšrai, begemotukai ir mašinytės – dėl ilgų virvelių ir netvirtų korpusų irgi pavojingi.

Europos Sąjungoje (ES) veikia skubaus keitimosi informacija apie pavojingus žmonių sveikatai gaminius sistema (RAPEX). 2005 metų ataskaitoje nurodyta, kad 25 procentai iš daugiau kaip 500 ES gautų pranešimų yra dėl žaislų. Šią prekių grupę lenkia tik elektrotechnikos gaminiai – 33 procentai pranešimų.

Lietuva irgi daugiausia skundų pateikia dėl žaislų. Jie dažniausiai pripažįstami pavojingais dėl detalių aštriais kampais, smulkių detalių, kuriomis galima paspringti, arba dėl netinkamai nustatytų žaislų naudotojų.

Pernai Lietuva išsiuntė Europos Komisijai ir pranešimų apie nesaugius vaikų priežiūrai skirtus gaminius – tokie jie pripažinti dėl medžiagų toksiškumo ar prekių netvirtumo.

Prekybininkai ramūs

Didžiausią parduotuvių tinklą šalyje valdančios bendrovės „VP Market“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė informavo, kad apskritai Kinijoje pagaminamų prekių: drabužių, avalynės, namų apyvokos prekių, žaislų – pardavimas prekybos tinkle sudaro apie 5,5 procento bendros apyvartos. Ji atkreipė dėmesį, kad daugelis gamintojų savo produkciją gamina Kinijoje, tačiau etiketėje nurodo, kokios įmonės užsakymu pagaminta ar „pagaminta ES“.

V.Jakubauskaitė tikino, kad prekybos tinkle ypač griežtai kontroliuojama žaislų kokybė – turi būti saugos reikalavimų laikymąsi rodantis ženklinimas CE, privalomi tam tikri sertifikatai. „Kinijoje dirba mūsų įmonės darbuotojų, jie tikrina gamintojų produkciją, atsiunčia pavyzdžių, kad galėtume patikrinti papildomai. Mūsų kokybės ekspertai tikrina, ar prekės atitinka visus reikalavimus“, – aiškino atstovė spaudai.

Nuodingi drabužiai

Kinijoje, kurios produkcija karaliauja pasaulio parduotuvių lentynose, pastaruoju metu per masinius tikrinimus imta ieškoti vaikų sveikatai pavojingų gaminių.

Laikraštis „Shanghai Daily“ pranešė, kad Kinijos sveikatos apsaugos ministerija patikrinimų ėmėsi, kai prekyboje buvo aptikta buteliukų kūdikiams, kurie, manoma, pagaminti iš perdirbtų kompaktinių plokštelių. Nustatyta, kad buteliukuose, skirtuose maitinti kūdikius, pavojingos cheminės medžiagos hidroksibenzolo kiekis du kartus viršijo leistiną normą.

Ši medžiaga tirpsta karštame piene ir pažeidžia kepenis bei inkstus. Buteliukus gaminančios bendrovės direktorius aiškino iš antrinių žaliavų perdirbtą plastiką naudojęs, nes jis buvęs gerokai pigesnis. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 80 procentų lėlių bei beveik 40 procentų kitokių kiniškų žaislų irgi kelia grėsmę sveikatai. 2004 metais Kinijoje nuo padirbtų vaikiškų mišinių mirė 13 naujagimių.

Kasdien milijonų pasaulio vaikų dėvimi drabužėliai irgi pavojingi sveikatai. Po patikrinimų paaiškėjo, kad kokybės reikalavimus atitinka tik apie pusę Kinijoje pagaminamų vaikiškų drabužių. Dešimtadalyje Guanduno provincijoje tikrintų drabužių aptikta aromatinio amino – nuodingo dažiklio, sukeliančio šlapimo pūslės ir šlapimtakių vėžį.

Lietuvos pareigūnai teigė, kad mūsų šalyje tikrinant vaikiškus tekstilės gaminius daugiausia randama ženklinimo pažeidimų, o duomenų apie rimtesnius nusižengimus Valstybinė ne maisto produktų inspekcija neturi.

Grėsmė tyko ir iš Lenkijos

Žaislų saugą Lietuvoje reglamentuoja Ūkio ministerijos priimtas Žaislų saugos techninis reglamentas, įsigaliojęs 2003 metais. Jame nurodyta, kad teikiami į rinką žaislai turi nekelti pavojaus juos naudojančių ar trečiųjų asmenų saugai ir sveikatai, jeigu naudojami pagal paskirtį ar numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgesį.

Be to, žaislų etiketės bei naudojimo instrukcijos privalo aiškiai atkreipti vartotojų dėmesį į pavojus, kurių kyla žaidžiant žaislais, ir būdus, kaip jų išvengti. Už žaislų saugą yra atsakingi žaislų gamintojai, jei jie įsikūrę ES, ir importuotojai, jei jie žaislus tiekia iš trečiųjų šalių, taip pat ir iš Kinijos.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė sakė, kad nesaugių žaislų į Lietuvos rinką patenka ir per Lenkiją.

Kasmet inspektoriai atlieka beveik 400 planinių žaislų grupės patikrinimų. Šiuo metu tikrinama vandens žaislų, dviratukų bei triratukų sauga.

Iš gyventojų dėl žaislų saugos inspekcija gauna nedaug skundų. O tie keli tūkstančiai žmonių, kurie kasmet kreipiasi į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, dažniau skundžiasi dėl netinkamos kitų prekių ar paslaugų kokybės.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją