„Ekrano“ bankrotą administruojanti bendrovė „Baklis“ dabar vykdo kineskopų bendrovės turto perėmimą – tam sudarytos net 74 komisijos. Maždaug 3,7 tūkst. „Ekrano“ darbuotojų teikiami įspėjimai apie atleidimą.
Pirmas darbas, kurio ėmėsi „Ekrano“ bankroto administratorius bendrovė „Baklis“ – paprašyti, kad iš Garantinio fondo išimties tvarka būtų skirta apie 3 mln. litų darbuotojų išmokoms. „Šie pinigai būtų skirti nuslopinti socialinę įtampą, kad žmonės galėtų pragyventi iki to laiko, kai bus paskaičiuota visa suma, kurią išeitinėms kompensacijoms skirs Garantinis fondas“, – savaitraščiui „Panorama“ aiškino „Ekrano“ bankrotą administruojančios bendrovės direktorius Gintaras Gelčys.
Šių paguodos išmokų maksimali suma sieks 1100 litų. Tikimasi, kad šiuos pinigus buvę darbuotojai gaus liepos viduryje.
Visiškai atsiskaityti su darbuotojais bus galima tik tada, kai bus patvirtinti bendrovei keliami kreditorių reikalavimai – spėjama, kad kompensacijos bus pradėtos mokėti liepos–rugpjūčio mėnesiais. Planuojama, kad bankrutuojančios gamyklos darbuotojams iš Garantinio fondo bus išmokėta apie 16 mln. litų – vidutiniškai apie 4 tūkst. litų vienam darbuotojui.
G. Gelčys neatmetė galimybės, kad įvertinus „Ekrano“ įsiskolinimus tuo pačiu bankroto keliu gali pasukti dar ne viena bendrovė, kuri su kineskopų gamintoju buvo susijusi investuotu kapitalu ar užsakymais. Tačiau bankrutuojančio „Ekrano“ generalinis direktorius Eimutis Žvybas savaitraščiui „Panorama“ teigė, kad informacija apie įmones, susijusias su „Ekranu“, klaidina žmones.
Anot E. Žvybo, „Ekrano“ kapitalas yra investuotas į bendroves „Ekrano ekspedicija“, „Ekrano įrengimai“ ir „Šiaulių tauro televizoriai“. Bendrovė „Ekmecha“, kuri iki 2002 metų dirbo kaip „Ekrano“ padalinys kineskopų gamintojo patalpose, dėl įmonės bankroto paskelbimo į teismą kreipėsi gegužės viduryje. „Ekrano“ užsakymai sudarė apie 75 procentus viso „Ekmechos“ pardavimo, todėl kineskopų gamintojo bankrotas „Ekmechai“ buvo pražūtingas. „Ekmechoje“ dirbo daugiau kaip pusę tūkstančio darbuotojų.
Sunkumai prislėgė ir „Ekrano“ savininkų įsteigtą gamybos ir paslaugų įmonę „Kagris“. Kineskopų gamintojo griūtis sudavė skaudų smūgį bendrovei „Ekrano ekspedicija“ – joje atleidžiami žmonės, bei viešųjų ryšių agentūrai „Reklamos poreikis“. Ši „Ekranui“ teikė viešųjų ryšių paslaugas.
Pakeis ir žiniasklaidos situaciją mieste
Manoma, kad „Ekrano“ bankrotas pakeis ir žiniasklaidos situaciją Panevėžio mieste. Dienraštis „Panevėžio balsas“, kurio didžiausi akcininkai yra „Ekrano“ generalinis direktorius E. Žvybas su grupe kitų bendrovės vadovų – neteks solidžios auditorijos.
Iki praėjusių metų „Panevėžio balsas“ buvo prenumeruojamas maždaug penkiems tūkstančiams „Ekrano“ darbuotojų. Visas „Panevėžio balso“ tiražas – 11 tūkst. egzempliorių.
„Panevėžio balso“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius Erikas Petkevičius neigė, kad laikraštis turi sunkumų: „Tiesa, prieš kelerius metus „Ekrano“ darbuotojams buvo dovanojama „Panevėžio balso“ prenumerata, bet pastaraisiais metais to nedaroma. Esame savarankiški“.
E. Žvybas, patikinęs, kad „Panevėžio balsui“ kineskopų bankrotas įtakos neturės, sakė, jog laikraštis nebankrutuoja ir nebankrutuos.