Minimalūs duomenys
Iš pirmo žvilgsnio Ariogalos eksperimentinės langų gamyklos projektas atrodo kaip puikus sėkmingo verslo provincijoje pavyzdys. Jo autoriai žada sukurti “Lietuvos klimato sąlygas atitinkančio plastikinio lango su patalpų vidaus klimato sąlygų reguliavimo sistema koncepciją ir įdiegti ją į gamybą”, taip pat planuojama masinė langų gamyba.
Tačiau pamėginę susisiekti su minėtos gamyklos atstovais, iš kurių tikėjomės išgirsti šiek tiek daugiau apie ambicingus planus, įsitikinome, kad tai nėra paprasta.
Visažiniame internete apie Ariogalos eksperimentinę langų gamyklą galima rasti tik Ūkio ministerijos oficialiai skelbiamą informaciją, susijusią su jau minėta ES parama. Kelios informacijos tarnybos, telefonu skelbiančios įmonių kontaktus, jokių duomenų ir telefonų negalėjo pateikti. Regis, 6,3 mln. litų paramos laimėtojas prasmego skradžiai žemę.
Ariogaloje taip pat būtume veltui ieškoję eksperimentinės langų gamyklos. Nors ji oficialiai registruota Vytauto gatvėje, tačiau realiai jokios gamyklos čia nėra.
Po daugiau kaip porą valandų užtrukusių paieškų, pavyko sužinoti, kad UAB Ariogalos eksperimentinė langų gamykla Raseinių rajone įkurta tik 2004 metų vasarį. Po mėnesio ji įregistruota PVM mokėtojų registre. Jau po metų, 2005-ųjų vasarį, vis dar neveikianti įmonė pateikė paraišką ES paramai gauti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamame mokesčių mokėtojų registre minėta bendrovė nurodo tik vieną telefono numerį, kuriuo paskambinus įsijungia faksas.
Langų gamybos lyderis - tarp akcininkų
Apie ES paramą užsitikrinusią įmonę ne kažin kiek žino ir vietos valdžios atstovai. Ariogalos miesto seniūnijoje išgirdome, kad langų gamyklos nėra, tačiau kalbama, kad ją už ES pinigus ketina statyti Lietuvoje garsi langų gamintoja “Hronas”.
Surasti pastarąją įmonę nekilo jokių problemų. “Hrono” rinkodaros specialistė “Kauno dieną” informavo, kad Ariogalos gamykla yra antrinė įmonė, tačiau detales apie ją bei būsimą projektą teikia tik vienas asmuo, su kuriuo pažadėta susisiekti.
Rinkos lydere besiskelbianti bendrovė “Hronas” turi ne vieną antrinę bendrovę, tačiau apie gamyklą Ariogaloje interneto tinklalapyje nėra nė žodžio.
Kai vis dėlto pavyko susisiekti su “Hrono” generaliniu direktoriumi Valdemaru Eiču, pastarasis patikino, kad “Hronas” tėra vienas Ariogalos gamyklos akcininkų, turintis tik 22 proc. akcijų.
“Šiuo projektu rūpinasi kiti akcininkai. Kodėl nesiekėme ES paramos savo įmonės vardu? Tiesiog šiuo metu tam neturime ir laiko, ir idėjų. Šiame projekte esame kaip partneriai”, - teigė V.Eičas.
Griežti reikalavimai - ne visiems
Detektyvu virstančią paieškos istoriją nutraukė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros Kauno ir Marijampolės skyriaus vedėjas Šarūnas Jurėnas. Jis tikino žinantis apie Ariogalos eksperimentinės langų gamyklos projektą, kurios atstovai lankėsi agentūros skyriuje.
“Šį projektą įgyvendina kauniečiai, o Ariogaloje tik ketina statyti gamyklą”, - informavo Š.Jurėnas.
Į klausimą, ar į ES paramą gali pretenduoti veiklos nevykdanti įmonė, Š.Jurėnas atsakė teigiamai ir paaiškino, kad nemažai bendrovių tikisi struktūrinių fondų paramos verslo pradžiai.
“Į paramą gali pretenduoti įmonės neįkūrę verslininkai, tačiau iki sutarties pasirašymo ji turėtų būti įsteigta”, - teigė pašnekovas.
Tiesa, paraiškas vertinančios agentūros atstovas šiek tiek anksčiau “Kauno dienai” aiškino, kokie griežti kriterijai yra taikomi vertinant pretendentus į paramą: “Reikalavimai projektams yra labai griežti: paraišką teikianti įmonė turi atitikti tam tikras kategorijas, ji privalo turėti savo pinigų dalį, be to, gali būti finansuojamos tik specifinės projekto išlaidos. Jeigu įmonė paraišką rengia savo jėgomis, tai paprastai iškyla ir kokybės klausimas, jeigu samdo konsultantus, tai turi jiems mokėti. Jeigu įmonė yra jauna, neturinti darbo patirties, tai tuomet įvertinama, kad jos veiklos rizika bus didesnė”.
Akcininkai įslaptinti
Galų gale “Kauno dienai” pavyko susisiekti su Ariogalos eksperimentinės langų gamyklos direktoriumi Justinu Milušausku, kuris nenorėjo pripažinti esąs sunkiai surandamas asmuo. Įmonę, be “Hrono”, valdo dar keli privatūs akcininkai, tačiau jų pavardžių direktorius nepasakė. Nesutiko jis pasakyti, su kokiu verslu akcininkai yra susiję, tačiau patikino, kad jų pavardės gana gerai žinomos.
“Visi, kurie nori mus surasti, suranda. Savo įmonės duomenis teikiame Registrų centrui”, - teigė gamyklos vadovas.
Paklaustas apie būsimą projektą, J.Milušauskas garantavo, kad jis nėra rašytas šakėmis ant vandens. Ariogaloje, buvusios gelžbetonio gamyklos teritorijoje, jau įsigytas sklypas būsimoms statyboms, parengtas detalusis planas, gauti leidimai statybai.
Anot jo, gamykla bus statoma Ariogaloje neatsitiktinai, nes šis kraštas kadaise garsėjo savo pramone, ir čia dar galima nesunkiai rasti pigesnės kvalifikuotos darbo jėgos.
Pagal projektą būsimojoje gamykloje bus įdiegti modernūs įrengimai, leisiantys ištirti pagamintus langus, ar gaminiai yra hermetiški, ar jie nepraleidžia vandens, kiek praleidžia garso, ar yra atsparūs įsilaužimams ir pan. Įgyvendinant šiuo planus verslininkai ketina konsultuotis ir su mokslininkais.
Statybas planuojama pradėti jau šį mėnesį, o visą projektą užbaigti per 30 mėnesių. Tuo metu gamykloje turėtų dirbti apie 70 darbuotojų, o kol kas jų įmonėje tėra du.
Bus parama, bus ir gamykla
Akivaizdu, kad statant gamyklą teks panaudoti ne tik 6,3 mln. litų ES paramos, bet ir antra tiek savų pinigų. Kol kas gamykla neturi savų lėšų statybų pradžiai, tačiau viliasi jų pasiskolinti iš bankų.
“Kas bus, jeigu paskolų negausim? Kai negausim, tada apie tai ir galvosim”, - teigė J.Milušauskas.
Paklaustas, ar įmonė ir buvo įkurta turint tikslą gauti ES paramą, gamyklos direktorius iš pradžių atsakė teigiamai, tačiau užklaustas dar kartą neslėpė nepasitenkinimo “keistais” “Kauno dienos” klausimais. “Labai keistai suformulavote klausimą, aš jo nesuprantu, - išsisukinėjo pašnekovas. - Tiesiog įvertinome rinką, kad čia turime galimybių ir nusprendėme imtis šio projekto”.
Tačiau vėliau J.Milušauskas vis dėlto pripažino, kad, neužsitikrinus ES paramos, gamykla Ariogaloje nebūtų statoma, nes įmonė nebūtų turėjusi tiek pinigų. “Tai mes įrašėme ir į verslo planą. Mes tokio fakto neslėpėme”, - aiškino pašnekovas.
J.Milušauskas tikino, kad visi ES pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, o visą projekto įgyvendinimo eiga stebės net kelios kontroliuojančios institucijos.
“Kiekvienas mūsų žingsnis bus stebimas ne po didinamuoju stiklu, o pro žiūronus. Rizikuoti ir įsivelti į nemalonias istorijas būtų tikra kvailystė”, - kalbėjo Ariogalos gamyklos direktorius.
Laukia švelnesnių reikalavimų
Taigi belieka konstatuoti, kad Kauno verslininkai yra apsukresni siekiant ES paramos. Iš visų apskrities miestų bei rajonų ES struktūrinių fondų darybose kauniečiai jau seniai užsiėmė lyderio pozicijas. Kai kurios įmonės, tarp jų “Stiklita”, “Sanitas” jau gerokai pasistūmėjo įgyvendinant ES finansavimą užsitikrinusius projektus.
Kodėl aplink antrąjį šalies miestą esančių rajonų verslininkai nesiveržia į ES pinigų dalybas?
Kaišiadorių verslo informacijos centro laikinoji direktorė Giedrė Streikauskaitė teigė, kad rajonų verslininkų iniciatyvą stabdo griežti reikalavimai.
“Projektui parengti reikia daug pinigų, todėl verslininkai nesiryžta prašyti paramos smulkesniems projektams. Kai kurios įmonės iš pradžių buvo pasiryžusios teikti paraiškas, bet kai įsitikino, kiek reikės įdėti pastangų, šiuos planus atidėjo ateičiai”, - aiškino G.Streikauskaitė.
Jonavos VIC direktorė Rita Renkauskienė “Kauno dieną” informavo, kad vis daugiau įmonių prašo ES paramos ne verslo plėtrai, o darbuotojų kvalifikacijai kelti.
“Darbdaviai pradėjo reaguoti į kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Kadangi profesinio rengimo centrai jau nespėja parengti specialistų, tuo rūpinasi pačios įmonės ir perkvalifikuoja darbuotojus”, - sakė pašnekovė.
Dėl galiojančios paraiškų teikimo ir vertinimo tvarkos labiausiai piktinasi smulkios ir vidutinės įmonės, neturinčios tam lėšų.
“Be konsultacinių įmonių sunku išsiversti. Didesnės bendrovės gali sau leisti įsidarbinti konsultantus, o mažesnės įmonės susiduria su rimta problema”, - teigė Jonavos VIC vadovė.
Vidutiniškai paraiškoms rengti tenka numatyti apie 1-2 proc. nuo projekto vertės.
Keičiasi žaidimo taisyklės
Vienos verslo konsultacijas teikiančios bendrovės vadovas Vidmantas Lapė teigė, kad didžiausia įmonių problema - nuosavų lėšų stoka ir gana atsargus bankų požiūris tiekiant finansavimą šiems projektams. Ypač tai aktualu žemės ūkio įmonėms bei savo verslą pradėjusiems ūkininkams.
“Dokumentų surinkimas nėra svarbiausia problema. Kur kas didesnes kliūtis sukelia politinės situacijos pokyčiai. Ne kartą jau yra buvę, kai praūžus politiniams vėjams pasikeičia finansavimo ar kitos projektų rengimo sąlygos. Tai jau yra buvę ne kartą”, - teigė Vidmantas Lapė.
Jis apgailestavo, kad kai kurie projektai laukia savo vertinimo eilės jau dvejus metus, o per tiek laiko dažnai pasikeičia ir verslo sąlygos, ir įmonės padėtis rinkoje.
Jo įsitikinimu, miesto verslininkai yra iniciatyvūs, kurie ieško įvairių variantų, kaip išsilaikyti nelengvomis rinkos sąlygomis. Tuo tarpu kaime savo verslą turintys žmonės vis dar yra konservatyvūs, jie mažiau pasitiki savo jėgomis ir iš anksto nusistato, kad jis ne kažin ką gaus.
Konsultacinės įmonės vadovui abejonių kelia ir pačios valstybės pozicija, nes per politines rietenas ES lėšos panaudojamos gana chaotiškai, nėra harmonizuotas lėšų paskirstymas, numatytos net strateginės ES paramos panaudojimo kryptys.
