"Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, taip pat yra pajamų mokesčio objektas. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas tokio pobūdžio veiklą Lietuvoje vykdo nuolat, jis laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje ir užsiimančiu individualia veikla", - teigė L.Marcinkevičius.
Jeigu jis Lietuvoje užsiima tokia nuolatine veikla arba vykdo ją per priklausomą atstovą, jo pajamos gali būti apmokestintos 15 proc. ar 33 proc. pajamų mokesčio tarifu kaip individualios veiklos pajamos. Prekyba nekilnojamuoju turtu ne savo, bet užsieniečio vardu nesusijusi su mokesčių planavimu, nes paties mokesčio dydžio tai nekeičia.
Advokatas pažymi, jog užsieniečio vardu greičiausiai prisidengiama todėl, kad visas pretenzijas mokesčių administratorius adresuotų tik tam užsieniečiui, o dėl valstybės, kurioje gyvena užsienietis, ypatumų - teisinio reguliavimo, atitinkamų valstybės institucijų praktikos - mūsų mokesčių administratorius negalės surinkti jokios informacijos.
Tuo galima paaiškinti, kodėl prekiautojai butais atstovauja tokių šalių kaip Rusija, Izraelis piliečiams.
"Tačiau tokia schema beveik niekuo nesiskiria nuo nekilnojamojo turto įsigijimo asocialių asmenų vardu", - sakė advokatas.
Jeigu kiltų mokestinis ginčas, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tokioms aplinkybėms: ar pinigai turtui įsigyti buvo gauti iš užsieniečio, ar pardavus turtą pinigai buvo perduoti užsieniečiui, ar atstovas teikia ataskaitas užsieniečiui, ar jis užsieniečio yra kaip nors kontroliuojamas, ar tinkamai dokumentais pagrįstos ne tik atstovo teisės, bet ir pareigos.
Jeigu visi įrodymai - tik vienas įgaliojimas, Valstybinė mokesčių inspekcija gali pripažinti, kad atstovavimo santykių tarp šių dviejų asmenų nebuvo, ir apmokestinti patį atstovą.