Neseniai savo žmonai apartamentus saulėtoje Margaritos saloje, priklausančioje Venesuelai, padovanojo ir šou verslo įžymybė Arūnas Valinskas. A. Valinskas teigė, kad susirasti Venesueloje būstą šiandien yra pakankamai paprasta. „Internete pasiūlymų kiek nori, nors aš pats pirkau pasikliaudamas pažįstamų žmonių patarimais, - sako pašnekovas. - Be to dabar ten nekilnojamojo turto kainos dėl politinio nestabilumo pradėjo netgi kristi, nes sumažėjo investuotojų iš JAV ir Vakarų Europos. Todėl ten kainos šiandien yra mažesnės nei pas mus.“
Kol kas A. Valinskas į Margaritą poilsiauti ketina skristi kelis kartus per metus, tačiau ateityje ten tikisi gyventi bent jau keturis penkis mėnesius per metus. Dabar Valinskų apartamentuose Pietų Amerikoje dažniausiai poilsiauja draugai, tačiau būstą šeimininkai planuoja nuomoti ir kitiems poilsiautojams. A. Valinskas prisipažįsta mąstęs įsigyti būstą Kanaruose, tačiau Margaritos salos laukinis grožis, atrastas praėjusių metų pabaigoje, patraukė kur kas labiau.
Pigiausias laisvalaikio būstas Turkijoje
Pirkti laisvalaikio būstą svetur dažnai vilioja puikesnis nei Lietuvoje oras, kainos, kurios beveik nesiskiria nuo Lietuvoje esamų, gyvenimas žiemą apskritai pigesnis nei mūsų šalyje, be to, daugiau laisvės, daugiau saugumo, kitoks požiūris į žmogų, mažiau lietuviškų problemų.
Žymus verslininkas Stasys Brundza prestižiniame Marbelijos miestelyje Ispanijoje butą įsigijo dar 1998 metais. Verslininkas pasakojo, kad jam svarbiausia pradėti ilsėtis nuo pat pirmos atostogų dienos, o neturint savo būsto tai kartais tampa problema. Kita vertus, įsigyti nuolatinį būstą poilsiui, pasak S. Brundzos, atėjo laikas, nes po pasaulį jau prisikeliavęs. „O Lietuvoje mes ir taip jau vienuolika metų gyvename kaime – sodyboje prie Skaisčio ežero. Taigi Lietuvos kaime praleidžiu labai daug laiko“, - sako pokalbininkas.
Į Ispaniją ilsėtis automobilių kolekcionierius vyksta tris kartus per metus, gerokai daugiau ten laiko praleidžia jo žmona. „Išlaikyti apartamentus nėra brangu, nes tai nėra nuosavas namas. Tame name dar 50 butų. Taip pat butas nėra didelis”, - sako pašnekovas ir prisipažįsta kol kas daugiau nekilnojamojo turto užsienyje neketinąs įsigyti.
Pasak pašnekovo, nekilnojamojo turto kainos Ispanijoje kyla, tačiau ne taip sparčiai kaip Lietuvoje. Lietuvaičiai neišduoda, kiek moka už nekilnojamąjį turtą užsienyje. Tačiau tarkime internete skelbiama, kad Marbelijoje apartamentų kainos prasideda vidutiniškai nuo milijono litų. Pavyzdžiui 107 kvadratinių metrų butas su mansarda, esantis penkios minutės kelio nuo paplūdimio, kainuoja 325 tūkst. eurų.
O pasiūlymų įsigyti būstą internete – apstu. Kita vertus, prabangesniuose Europos kurortuose vilos ar apartamentai dažnai yra pastatyti golfo kompleksuose, todėl būsto savininkams tenka mokėti ne tik už komunalines paslaugas, bet ir už bendrą komplekso eksploataciją. Šie mokesčiai gali siekti nuo vieno iki kelių tūkstančių litų per mėnesį.
Pasak nekilnojamojo turto kompanijos „BRC nekilnojamas turtas“ specialistų, įtaką būsto kainai užsienyje, taip pat kaip ir Lietuvoje, daro vieta ir jos prestižas. Tačiau vidutiniškai vienas kvadratinis metras standartiniame dviejų kambarių bute kurortiniuose Ispanijos miestuose kainuoja apie 5400 eurų, Italijoje – 2550, Prancūzijoje – 5150, Graikijoje - 1520, Kipre – 1000, Bulgarijoje – 750, Turkijoje – tik 300, palyginti Lietuvoje – 1100 eurų.
Aukštesnės kurortiniuose miestuose vilų kainos - Ispanijoje už kvadratą paklosite 6150 eurų, Graikijoje – 1900, Italijoje – 3300, Kipre- 1100, Bulgarijoje – 1300, Turkijoje – 580, o Lietuvoje – apie 2000 eurų.
Šiek tiek mažiau kainuoja sodybos: Ispanijoje – 3600 eurų už kvadratinį metrą, Graikijoje – 420, Kipre – 890, Bulgarijoje – 250, Turkijoje – 200, palyginti Lietuvoje – 300 eurų.
Kaip matome, kol kas nekilnojamas turtas yra pigiausias Turkijoje. Į šią šalį krypsta daugelio lietuvaičių žvilgsniai. Tikėtina, kad Turkijai ir Bulgarijai tapus Europos Sąjungos narėmis ten suplūs dar daugiau investuotojų iš Europos Sąjungos, tačiau tuo pat metų turėtų pakilti ir nekilnojamojo turto kainos.
Kita vertus, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad lietuviai, lygindami kainas pavyzdžiui Lietuvos pajūryje ir Viduržemio jūros pakrantėse, gali būti tikri, kad svetur ras būstų ir pigiau nei Lietuvoje, tačiau dažniausiai jie būna tolėliau nuo jūros, nėra išvystyta susisiekimo infrastruktūra ir pan.
Neįvertina administravimo išlaidų
Ar tik į mažą kainą reikėtų atkreipti dėmesį perkant namus ant Viduržemio ar Juodosios jūros kranto? Seimo narys Arminas Lydeka irgi buvo nusipirkęs būstą Ispanijoje, tačiau daugiau nei prieš metus jį pardavė.
„Pirkau mąstydamas, kaip gerai turėti būstą poilsiui šiltam krašte prie jūros. Paėmiau kreditą iš Ispanijos banko ir įsigijau apartamentus, - sako A. Lydeka. – Tačiau vėliau vis tik būstą nusprendžiau parduoti, nes tapo pakankamai sunku jį administruoti. Jei tu namus nuomoji, turi ir nuolatos jį prižūrėti. Pačiam tai daryti gyvenant kitoj šaly sudėtinga, o samdyti agentūrą kainuoja papildomai. Mano atveju buvo neracionalu laikyti tą būstą, todėl ir pardaviau. Žinoma, jei yra sukurta gera administravimo sistema galima būstą nuomoti ir turėti nemažą pelną.“
A.Lydeka sako, kad vis tik reikia gerai pasvarstyti, ar perkate būstą saulėtoj šaly savo asmeninėms reikmėms, ar rengiatės užsiimti verslu, tai yra nuomoti. „Jei perkate tik sau, susitaikykite, kad reikės nuolat skirti kažkiek lėšų būstui išlaikyti, jei norite verslu užsiimti, žinokite, kad galbūt ne visada pats ten galėsite apsigyventi, nes jis tuomet tiesiog gali būti išnuomotas“,- pastebi A. Lydeka.
Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis įsitikinęs, kad nekilnojamas turtas svetur lietuviui iš tiesų būtų prieinamas kaip ir bet koks turtas Lietuvoje, jei tik šalies bankai duotų paskolas įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje. „Tačiau kol kas tai nėra įmanoma, todėl pirkėjais gali būti tik pasiturintys asmenys. Be to, vertinant kainų skirtumus nederėtų pamiršti to fakto, kad kiekvieną savaitgalį į Turkiją ar Ispaniją savo automobiliu nenuvažiuosi, o kelionės lėktuvu dar nėra labai pigios. Be to, nereikėtų pamirši eksploatacijos kaštų, nekilnojamojo turto mokesčių, turto saugumo klausimų jame nereziduojant ir kitų dalykų, - sako R. Kirdulis ir priduria: Jei būsto pasiūla Lietuvos pajūryje būtų pakankama, kainos tikrai būtų daug mažesnės ir įkandamesnės.“
Šiandien lietuvaičiai dažniausiai perka būstus užsienio kurortuose pasinaudodami tų šalių nekilnojamojo turto agentūrų, kurios turi savo agentus ir mūsų šalyje, paslaugomis. Pasak R. Kirdulio, jų kompanija kol kas netarpininkauja įsigyjant nekilnojamąjį turtą svetur, tačiau apie tokią paslaugą jau svarstoma.
Kol kas nėra tikslios statistikos, kiek lietuvaičių jau turi nekilnojamojo turto užsienyje, tačiau manoma, kad tokių nėra itin daug. „InReal“ duomenimis, lietuviai nekilnojamojo turto daugiausiai turi Latvijos pajūryje.
Sodybų trūksta
Televizijos laidų vedėjas Vytautas Šerėnas nustebo išgirdęs klausimą apie tai, ar neketinantis ir jis įsigyti laisvalaikio būsto užsienio kurorte. „Jūs man siūlote pirkti namus Margaritos saloj? – šmaikštauja pašnekovas. – Žinote, kadangi baigiau ekonomiką, paskaičiavau, kad už tuos pinigus, už kuriuos pirkčiau namus užsienyje, galiu pusę amžiaus per atostogas keliauti po pasaulį. Be to, nemėgstu sėdėti vienoje vietoje. Jau trejus ketverius metus per atostogas vidutiniškai nuvažiuoju 8 tūkst. kilometrų.“
V. Šerėnas turi sodybą Ignalinos rajone, kur važiuoja dažniausiai savaitgaliais. Laisvas dienas ar atostogas savo sodybose mėgsta praleisti daug garsių Lietuvos žmonių, pavyzdžiui aktorius Vytautas Tomkus ar žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, turinti sodybą prie Labanoro girios. Ji prisipažįsta, niekur nesijaučianti taip gerai kaip Aukštaitijos miškuose.
Iš tiesų Lietuvoje prasidėjo laisvalaikio būsto – sodybų, butų ar kotedžų - pirkimo bumas. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Juvitus“ ekspertės Jurgos Toleikytės, laisvalaikio namai patys populiariausi yra Lietuvos pajūryje bei užmiestyje. „Dažniausiai žmonės pageidauja, kad šalia sodybos būtų miškas ir vandens telkinys. Populiariausios – 50-80 kilometrų nuo didmiesčių nutolusios sodybos. Tačiau žmonėms nesibaimina važiuoti ir 100 kilometrų, kad pailsėtų kaime.“
Reikia pažymėti, kad pavyzdžiui sodų bendrijos jau senai nebeatlieka rekreacinės funkcijos, o vis dažniau tampa gyvenamosios paskirties zona. Sklypai apie Trakus 10 kilometrų spinduliu taip pat yra skirti gyvenamam namui statyti.
Pasak R. Kirdulio, šiandien paklausiausios sodybos, kuriose yra 1 hektaras žemės, namas ir pirtis. Populiariausios sodybos Trakų, Ignalinos ir Molėtų rajonuose, šiek tiek mažiau - Zarasų. Tačiau sodybų ar sodybviečių pasiūla ne per toliausiai nuo didžiųjų miestų ar prie vandens telkinių yra labai maža, o kainos ganėtinai aukštos. „BRC nekilnojamas turtas“ duomenimis, sodybų kainos Vilniaus apskrityje svyruoja nuo 25 iki 650 tūkst. Lt, Kauno apskrityje – nuo 18 iki 120 tūkst., Klaipėdos apskrityje – nuo 20 iki 500 tūkst., Utenos apskrityje– nuo 20 iki 350 tūkst.. Itin brangios sodybos Trakuose – nuo 70 iki 350 tūkst., Palangoje nuo 35 iki 850 tūkst., prie Aukštaitijos ežerų – 30-350 tūkst. Lt, šiek tiek pigiau Druskininkuose – nuo 50 iki 115 tūkst. Lt.
O kas nesvajoja praleisti atostogų privačioje saloje. Pavyzdžiui Ramiajame vandenyne, jei esate milijonierius, galite nusipirkti salą už 3 mln. JAV dolerių. Aukštaitijos ežeruose labai daug įspūdingo grožio salų, kuriose šiandien dažnai matome ne sodybas, o besiganančias karves. Tačiau pasak R. Kirdulio, salų Lietuvoje pirkti negalima, nes jos dažniausiai priklauso valstybei, o privačių ežerų mūsų šalyje taip pat yra labai nedaug. Pašnekovo teigimu, yra kelios salos ir pusiasaliai, kuriuose įrengtos kaimo turizmo ir pramogų sodybos.
Pajūryje kainos kyla ir kils
Kaip jau minėjome lietuvaičiai itin pamėgo pirkti laisvalaikio būstus pajūryje. Tik ten dominuoja ne sodybos, o nedideli butai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realtus“ Palangoje vysto laisvalaikio būstų statybos projektus. Bendrovės rinkodaros vadovas Šarūnas Ruzgys tvirtina, kad toks būstas tampa natūraliu vidutinio lietuvio poreikiu. Jo teigimu, kadangi tokie būstai yra nedideli – vidutiniškai nuo 23 iki 54 kvadratinių metrų, jis prieinamas vidutines pajamas turintiems žmonėms, kurie jau turi paėmę vieną kreditą.
Dažniausiai tokius laisvalaikio būstus pajūryje perka didmiesčių gyventojai nuo 35-erių metų, kurių pagrindinis tikslas - bent retkarčiais ištrūkti iš stresinės gyvenamosios aplinkos. Pasak Š. Ruzgio, kvadratinis metras patraukliausiose pajūrio vietose kainuoja nuo 6 iki 12 tūkst. Lt. Neringoje kainos prasideda nuo 8-9 tūkst. Lt. Šiame unikalios gamtos kampelyje turtingesni lietuviai noriai perka apartamentus arba kotedžus. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Lugenta“ vadovo Sigito Šoblicko, Nidoje nekilnojamąjį turtą dažnai perkai ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai ar kitų šalių gyventojai.
Vieni žmonės pajūryje būstus perka kaip antrąjį poilsio būstą, norėdami ištisus metus patogiai ir ramiai atostogauti, kiti - kaip investiciją, tikėdamiesi, kad vėliau tokio turto vertė pajūryje tik kils. Pasak R. Kirdulio, butai pajūryje pernai brango vidutiniškai apie 65 proc. Labiausiai brangimą sąlygojo tai, kad būstas pajūryje tapo itin paklausus, tačiau Palangoje ir Neringoje statybų nevyksta labai daug, ar jos ribojamos. R. Kirdulio nuomone, vis dėlto Lietuvos pajūris yra daugiau nuomos zona, nei nuosavybės. Pasak S. Šoblicko, pajūryje perkama ir žemė. Kol kas pigiausiai ji kainuoja Šventojoje – nuo 8 iki 50 tūkst. Lt už arą. Palangoje žemės kaina jau siekia net 200 tūkst. Lt už arą.
Tačiau pasak “BRC nekilnojamas turtas” specialistų, kiekvienas, prieš pirkdamas antrąjį būstą, turėtų gerai apsvarstyti visas smulkmenas ir galimus nepatogumus, susijusius su jo įsigijimu. Jei jūs mėgstate keliauti ir kasmet planuojate atostogas praleisti vis kitoje vietoje, jums derėtų labai rimtai apgalvoti antrojo būsto įsigijimą, nes būsto priežiūrai, apsaugai, tvarkymui ir kitoms išlaidoms jūs būsite priverstas sumokėti tikrai nemažą pinigų sumą, kurią, galbūt, galėtumėte panaudoti kitais tikslais.
Nekilnojamojo turto įsigijimas, ypač prestižinėse kurortinėse ar rekreacinėse teritorijose gali būti pelninga investicija, tačiau, kaip ir bet kuriam kitam nekilnojamam turtui, atostogų namams būtina nuolatinė priežiūra, aplinkos tvarkymas, apsauga, remontas ir panašiai, todėl jei tokio tipo būstą įsigyjate neplanuodami jame praleisti savo atostogų arba norėdami jame praleisti vos porą savaičių per metus, specialistai pataria geriau išsinuomoti norimo tipo namus kurortiniame mieste ar sodyboje. Įgytas nekilnojamasis turtas jus „pririša“ prie konkrečios vietos, nes planuodami savo atostogas jūs žinosite, kur visada galite nuvažiuoti pailsėti ar tiesiog atsipūsti po savaitgalio darbų. Antrasis būstas turėtų būti perkamas jau įsigijus nuolatinę gyvenamąją vietą, tinkamai įvertinus savo finansines galimybes ir atostogų įpročius.
