„Paslauga užsakovams yra nemokama, jie mums pasako pageidaujamus produktų ar žaliavų kiekius ir kainas, o mes per savo partnerius Kinijoje surandame ir pateikiame pasiūlymą. Mūsų pelno esmė – tilpti į kliento pasiūlytą kainą, jeigu nieko nerandame, tada klientui nieko ir nesiūlome“, - aiškino T.Galickas.

Anot jo, pernai įkurtoje kompanijoje dirba patyrę darbuotojai, kurių vienas ketverius metus yra gyvenęs Kinijoje ir laisvai kalba kiniškai. T.Galickas teigia, kad į Lietuvą dažniausiai importuojamos pramoninės prekės – namų apyvokos įrenginiai, drabužiai, avalynė.

„Net ir maistą veža iš Kinijos, yra tokių atvejų, kai „lietuviškus“ žirnelius veža iš Kinijos. Visas pasaulis dabar perka iš ten, pavyzdžiui, JAV 70 proc. produktų yra iš Kinijos“, - aiškino bendrovės Marketingo vadovas.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) Investicijų departamento direktorė Raimonda Sadauskienė DELFI sakė, kad konsultacijos Lietuvos verslininkams apie darbą su Kinijos rinka yra būtinos, nes ši šalis tampa ne tik investuotojų objektu, bet ir prognozuojama, kad Kinija taps vienu didžiausių investuotojų pasaulyje.

„Kinijos verslo kultūra, sąlygos, šalies dydis yra specifiški, tai nėra verslas Europoje, tai yra Azija. Į šia rinką einančiai įmonei reikalinga speciali pagalba. Dėl gamybos kaštų mūsų gamybininkai žvalgosi galimybių dirbti Kinijoje. Pramonė išeina į Kiniją, tai yra pasaulinė tendencija, o kadangi ten yra labai dideli skirtumai, bendrovėms reikalinga detalesnė priežiūra“, - aiškino specialistė.

Anot jos, daug produkcijos iš Kinijos importuoja didieji prekybos centrai, dažniausiai buitines prekes, drabužius, avalynę.

Prieš keletą metų, LEPA užmezgė santykius su oficialiomis panašaus profilio agentūromis Kinijoje – Kinijos Prekybos ministerijos Investicijų skatinimo agentūra, Kinijos Tarptautines prekybos skatinimo taryba, anot LEPA atstovų, įgytais kontaktais jau pradeda naudotis Lietuvos bendrovės.

Dirba ne vienerius metus

Kaip DELFI sakė konsultacijų grupės „Asia trade partners“ konsultantas Vytautas Kubilius, Lietuvoje yra kelios kompanijos ir atskiri asmenys, užsiimantys nemokamu verslininkų konsultavimu bei tiekėjų paieškomis Kinijoje ir visoje Azijoje. Jis teigia su Kinijos ir Pietų Korėjos rinkomis dirbantis septynerius metus.

„Kinija turi vieną niuansą, kuris yra labai nepalankus Lietuvai, tai, kad pas mus yra labai nedaug įmonių, galinčių pasiekti jų minimalių kiekių reikalavimą. Pavyzdžiui, tekstilės gaminiams minimalūs tiekimo reikalavimai yra keli didžiausi jūriniai konteineriai, kuriuos viena parduotuvė Lietuvoje pardavinėtų penkerius metus“, - aiškino V.Kubilius.

Tačiau jis pridūrė, kad tam tikrų prekių ir tam tikrų rinkų atžvilgiu tai yra neblogai.

Anot jo, Lietuvai įstojus į ES, ji Azijai tapo įdomi ir kaip galimi vartai į ES šalis. Azijos šalys pradėjo matyti galimybę kai kuriuos produktų gaminimo etapus daryti Lietuvoje ir gauti europinius sertifikatus.

„Tai yra unikali proga, kurios Lietuva neturėtų parleisti, nes čia mes tikrai tampame tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Mes galime tapti tramplinu į ES ne tik Rusijos prekėms, bet ir visos Azijos“, - sakė V.Kubilius.

Statistikos departamento duomenimis, pernai importas iš Kinijos į Lietuvą padidėjo 23 proc. ir sudarė per milijardą litų – 2,3 proc. viso Lietuvos importo. 2006 metais Kinijos investuotojai Lietuvoje buvo investavę beveik 11 milijonų litų. Pernai į Kiniją eksportuota produkcijos už 38 milijonus litų, tai beveik penktadaliu daugiau nei 2004 metais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją