Europos Komisija, Lietuvos prašymu įvertinusi šalies pasirengimą įsivesti eurą, antradienį nusprendė, kad Lietuva šiuo metu neatitinka visų Mastrichto kriterijų ir nėra pasirengusi prisijungti prie euro zonos. Pasak šios institucijos, mūsų šalies infliacijos lygis viršija reikiamą.
Šiame posėdyje dalyvavusi D.Grybauskaitė prisipažino išgyvenusi nelengvas valandas, o Europos Komisijos sprendimas jai buvo itin skausmingas, mat jį teko vertinti ir kaip komisarei, ir kaip Lietuvos pilietei bei buvusiai finansų ministrei.
Už biudžetą ir finansinį programavimą politiką atsakinga komisarė šiame posėdyje negailėjo kritikos sustabarėjusiems Europos Sąjungos reikalavimams.
„Aš privalau vykdyti Europos sutartis, bet karštai pasipriešinau Komisijai, kad ji dogmatiškai laikosi visų reikalavimų, ir pareikalavau, kad ši kritika būtų užfiksuota protokole", - DELFI pasakojo D.Grybauskaitė.
Tačiau ji prisipažino, kad ginti Lietuvos pasirengimą įsivesti bendrąją bloko valiutą buvo itin sudėtinga: „Labai norėdama apginti Lietuvą turėjau ją kritikuoti."
„Lietuva pati padavė oponentams rimtą argumentą – savo infliacijos rodiklius. Jau metus – nuo praėjusių metų pavasario - Lietuva kas mėnesį viršijo nustatytą infliacijos rodiklį. Konvergencijos programoje Vyriausybė nurodė, kad infliacija ir toliau augs. Analogiškos yra ir Europos Komisijos prognozės", - kalbėjo eurokomisarė.
Anot jos, jei mūsų šalies valdžia nesiims griežtų priemonių infliacijai pažaboti, Lietuva, jei eurą sieks įsivesti artimiausiu įmanomu metu, atsidurs nelengvoje padėtyje.
„Sakyti, kad neįmanoma daryti įtakos infliacijos lygiui, ekonomiškai netikslu. Ekonominius reiškinius būtina valdyti, tai – ne gamtos stichija, ne vulkanas", - teigė D.Grybauskaitė ir pridūrė, jog mūsų šalies Vyriausybė tam turi nemažai fiskalinių priemonių.
„Tik kai pati Lietuva turės konkretų priemonių planą, vykdys tikslingą ekonominę ir fiskalinę politiką, valdys infliaciją, bus įmanoma prognozuoti prisijungimo prie euro zonos datą", - pažymėjo komisarė.
Tačiau ji pabrėžė, kad dabar nereikėtų dairytis atgal ir ieškoti kaltų dėl šios nesėkmės: „Reikia apsispręsti politiškai ir dirbti."
R.Šarkinas siūlo nedramatizuoti EK sprendimo
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas siūlo nedramatizuoti neigiamo Briuselio sprendimo dėl Lietuvos pasirengimo įsivesti eurą, tačiau tvirtina, jog apmaudu, jei pagrindinis tokio sprendimo motyvas būtų keliomis šimtosiomis procento viršytas infliacijos rodiklis.
Pasak jo, Lietuva toliau tęstų pasirengimą įsivesti eurą bei diskusijas dėl euro įvedimo kriterijų vertinimo.
"Yra kaip yra, Lietuva dėl to nieko nepraras, tačiau neišloš ką galėjo", - antradienį spaudos konferencijoje sakė R.Šarkinas.
Anot jo, sulaukus neigiamos Europos Komisijos išvados, Lietuvos bankas rengs prognozes, pagal kurias spręs, kada Lietuva realiai galėtų vėl pretenduoti įsivesti eurą.
"Kai baigsis šitas procesas, nagrinėsime situaciją, ieškosime, kada galėtų būti kita data. Aš manau, kad turime padaryti labai tikslias prognozes ir pasirinkti tokią datą, kada galėsim vykdyti visus Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą", - sakė R.Šarkinas.
Centrinio šalies banko vadovas įsitikinęs, kad Lietuva padarė viską tam, kad euras būtų įvestas nuo 2007 metų pradžios, tačiau Briuselio sprendimą lems tiek ekonominiai, tiek politiniai motyvai.
Jis teigė, kad Lietuva negalėjo reguliuoti infliacijos. "Sąžiningai nebuvo galima. Tačiau bet kokie nesąžiningi žingsniai anksčiau ar vėliau būtų "išlindę", - sakė R.Šarkinas.
Lietuvos banko vadovo nuomone, kriterijų vertinime, vis tik yra paliktos tokios "patempimo" galimybės, kad ir parenkant šalis, pagal kurias vertinamos kandidatės į euro zoną.
"Mes tą klausimą kėlėme Europos centriniame banke ir manau, kad ateityje apie tai dar ne kartą kalbėsime", - sakė R.Šarkinas.
V.Adamkus: reikia savikritiškai įvertinti pastangas
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus paragino Vyriausybę ir kitas institucijas savikritiškai įvertinti, ar viskas padaryta siekiant atitikti keliamus kriterijus.
„Nors tai lėmė ir objektyvios priežastys, raginu Lietuvos Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas savikritiškai įvertinti, ar viską padarėme siekdami atitikti keliamus kriterijus, ar pakankamai pristatėme savo pasiekimus Europoje. Tik reiklus pastangų įvertinimas gali tapti solidžiu pagrindu planuojant mūsų veiksmus ateityje“, sakoma išplatintame prezidento pranešime spaudai.
Psak V.Adamkaus, euro įvedimo pamoka yra labai svarbi kitame integracijos į Europos Sąjungą projekte – įsiliejant į Šengeno erdvę. Judėjimo laisvę Europos Sąjungoje kiekvienam Lietuvos piliečiui užtikrins tik savalaikiai ir koordinuoti Vyriausybės veiksmai.
„Žvelgdamas į ateitį dar kartą pabrėžiu, kad euro įvedimas - tai priemonė Lietuvos žmonių gerovei kelti. Euro įvedimą suprantu, kaip savalaikį ir protingos ekonominės politikos sąlygotą procesą. Todėl reikalauju, kad Vyriausybė vykdytų griežtą biudžeto politiką ir prieš artėjančius rinkimus nepasiduotų pagundai imtis trumpalaikių sprendimų, kurie didintų Lietuvos skolas. Siūlau ryžtingai mažinti gyventojų pajamų mokestį ir vykdyti kitas ekonomikos augimui būtinas reformas, leisiančias Lietuvos žmonėms jausti gyvenimo gerėjimą“, - tvirtino prezidentas.
„Esu įsitikinęs, kad ir po šiandien priimto Europos Komisijos sprendimo, būtina toliau siekti išsamaus ir lygiateisio šalies įvertinimo, atsižvelgiant į ekonominio augimo skirtumus, susidariusius po Europos Sąjungos plėtros. Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms naujosioms ES narėms, kurios galėtų įnešti svarų indėlį į eurozonos plėtrą“, - sakė V.Adamkus.
J.Lionginas: EK "ne" eurui Lietuvoje - nepagarba šaliai
Europos Komisija, nusprendusi, kad Lietuva nėra pasirengusi nuo 2007 metų sausio 1-osios įsivesti euro, liudija nepegarbą Lietuvai.
Tuo įsitikinęs Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, Pilietinės demokratijos frakcijos narys Jonas Lionginas, siūlantis Lietuvai nebesiekti kito euro įvedimo termino 2007 metais.
Jis sako nusivylęs Europos Komisijos "politiniu sprendimu", kuris rodo, "ko vertos Europos Sąjungos deklaracijos dėl bendrijai priklausančių valstybių lygiateisiškumo".
"Bet tai dar ne galutinis sprendimas. Palaukime Europos Tarybos posėdžio, kada ir bus sudėti visi taškai. Ten gali visai kitaip apsispręsti", - BNS sakė J.Lionginas.
Europos Komisijos nurodytą priežastį, kodėl Lietuvai neatveriamos durys į eurozoną, - keliomis šimtosiomis procento dalimis viršytą reikalaujamą infliacijos rodiklį, J.Lionginas vadina "ne argumentu".
"Kur pasakyta, kad priimant naujas eurozonos nares, infliacijos dydis, kurio negalima viršyti, turi būti skaičiuojamas remiantis visų 25 Europos Sąjungos valstybių infliacijos rodikliais? Jeigu reikalaujamas infliacijos dydis būtų skaičiuojamas tik pagal 12 eurozonai jau priklausančių šalių parodymus, Lietuva infliacijos neviršytų", - BNS sakė J.Lionginas.
Jo teigimu Lietuva, siekdama euro įvedimo, atliko visus "namų darbus".
Europos Komisija, Lietuvos prašymu įvertinusi šalies pasirengimą įsivesti eurą, antradienį pareiškė, kad Lietuva šiuo metu nevykdo Mastrichto kriterijuose numatyto infliacijos rodiklio ir nėra pasirengusi prisijungti prie euro zonos.