"Čia yra inžinieriniai techniniai reikalai. Tas prisijungimas milijardus kainuoja irgi. Ar jis tikslingas, ar ne - turi būti labai rimtai pasiruošta, ne vien tik kalbomis. Ir jei gali būti prisijungimas - jis turėtų būti Latvijoje, yra logika tam tikra. Ne manau, kad dabar yra laikas apie tai kalbėti. Apie euro įvedimą tai aš kalbėsiu ir apie esamą mūsų padėtį", - sakė A.Brazauskas.
Su oficialiu vizitu į Vokietiją premjeras išvyksta trečiadienį.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Berlyne įvyks premjero susitikimai su Vokietijos prezidentu Horstu Kohleriu, federaline kanclere Angela Merkel, federaliniu ekonomikos ir technologijų ministru Michaelu Glosu, taip pat su Berlyno valdančiuoju meru Klausu Wowereiutu.
Susitikimuose, kaip teigta spaudos tarnybos pranešime, numatoma aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, euro įvedimo Lietuvoje bei energetikos politikos klausimus, taip pat santykius su Rytų kaimynais ir kitas politikos aktualijas.
Premjeras taip pat apsilankys Tiuringijos federalinėje žemėje, kur su žemės premjeru Dieter Althaus aptars Lietuvos ir šios žemės bendradarbiavimą bei jo plėtros galimybes. Be to, A.Brazauskas dalyvaus Vartburgo pilyje rengiamoje diskusijoje "Tiuringija keičiasi - keliai į ateitį" ir Erfurte organizuojamame informaciniame verslo renginyje "ES naujųjų valstybių narių prisistatymas - mūsų partnerė Lietuva".
Į Lietuvą premjero vadovaujama delegacija sugrįš penktadienį.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, neseniai įspėjęs apie Rusijos spaudimą Europai energetikos srityje, praėjusią savaitę paragino Europos Sąjunga susitarti dėl bendros europinės energetikos politikos.
"Pastarieji pavyzdžiai, tai kas vyksta dabar, turiu galvoje Europos šeimos vienos narės individualų susitarimą - be jokios konsultacijos,- tai visiška nepagarba kitoms ES narėms. Neatsižvelgti į paprasčiausią mandagumo taisyklę pasitarti su kitais - visiškai nepriimtina. Turiu galvoje vamzdyną po Baltijos jūra", - praėjusią savaitę Vilniuje po tarptautinio forumo "Bendra vizija bendrai kaimynystei" sakė V.Adamkus.
Lietuvos prezidentas turėjo galvoje Vokietiją, parėmusią Rusijos projektą nutiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, aplenkiant tranzito valstybes Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą.
Praėjusią savaitę interviu britų dienraščiui "Financial Times" V.Adamkus pasmerkė už šį žingsnį Vokietiją. Jis sakė nenorįs vadinti "šantažu" Maskvos pastangų išplėsti savo įtaką per energetinę politiką, bet leido aiškiai suprasti, kad yra labai susirūpinęs dėl Rusijos ekonominio ir politinio spaudimo.
Praėjusį ketvirtadienį forume Vilniuje kalbėjęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney kritikavo Rusiją už energetikos šaltinių, kaip šantažo ir spaudimo priemonės kitoms valstybėms, naudojimą.
Lenkija ir Baltijos šalys, priklausančios nuo Rytų energetikos šaltinių, kritikuoja Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED) projektą, kaip neatsižvelgiantį į regiono poreikius ir suteikianti Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis.
Lenkijos gynybos ministras Radoslawas Sikorskis šį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir tuometinio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio pasirašytą susitarimą palygino su prieš beveik 70 metų Europą įtakos sferomis padalinusiu Molotovo-Ribbentropo paktu.