Šis įstatymas, išskyrus kai kuriuos straipsnius, įsigalios Lietuvai tapus euro zonos nare. Jam įsigaliojus, Lietuvos bankas taps Europos centrinių bankų sistemos dalimi.
Pirminiame projekte buvo nuostata, kad Lietuvos banko turtas jam priklauso nuosavybės teise. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai bei prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui. Čia numatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, o Lietuvos bankas valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius teigė, kad Lietuvos bankui turtas priklauso ir galiojant dabartinėms nuostatoms, tačiau naujosios patikslintų padėtį.
Pagrindinis šį projektą nagrinėjęs Seimo komitetas – Biudžeto ir finansų – nuostatą dėl turto valdymo panaikino. Komiteto pirmininkas Jonas Lionginas DELFI aiškino, kad sprendimas šios nuostatos atsisakyti buvo priimtas dėl galimų prieštaravimų įstatymams.
Naujajame projekte buvo ir nuostata, kad Lietuvos bankas gali remti savo tarnautojų dalyvavimą užsienio centrinių bankų ir tarptautinių finansų institucijų organizuojamuose kultūros ir sporto renginiuose, kurią Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pavadino „slidžia".
Tuo tarpu Lietuvos banko atstovas A.Misevičius tikino, kad tarnautojų dalyvavimas užsienio centrinių bankų ir tarptautinių finansų institucijų organizuojamuose kultūros ir sporto renginiuose yra reikalingas, nes tokiuose neformaliuose susitikimuose yra sprendžiama daug svarbių klausimų. O šiuo metu Lietuvos banko tarnautojai neva į tokias išvykas nevažiuoja arba daro tai savo lėšomis.
Tačiau jis pripažino, kad Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statute nuostatų apie tarnautojų dalyvavimo kultūros ir sporto renginiuose rėmimą nėra, nors būtent su šiais dokumentais esą ir siekiama suderinti Lietuvos banko įstatymą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto galutinai paruoštame projekte šio straipsnio apskritai neliko.
„Mes jį panaikinome, neliko. Vienai institucijai negalima sudaryti išskirtinės teisės, todėl komitetas dauguma balsų balsavo, kad to straipsnio nebeliktų. Ir Lietuvos bankas neprieštaravo", - DELFI aiškino J.Lionginas.
