Bendrasis planas buvo pristatytas ir Vilniaus miesto gyventojams. Šiuo metu baigiamas jo rengimas, o jau gegužės mėnesį prasidės priešpaskutinis projekto etapas – sprendinių pasekmių vertinimas. Tikimasi, kad Vilniaus bendrasis planas bus patvirtintas iki šių metų pabaigos.
Svarbiausi Vilniaus miesto bendrojo plano tikslai
Svarbiausia problema, kuri akcentuojama rengiamame Vilniaus bendrajame plane, – gyvenimo kokybės skirtumai Vilniaus miesto rajonuose. Centre daugiausia susiduriama su gyvenamosios aplinkos kokybės, transporto srautų ir darbo vietų koncentracijos, taršos problemomis.
Periferijos rajonuose svarbiausios yra neišvystytos fizinės ir funkcinės struktūros, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, aprūpinimo viešuoju transportu problemos. Nepaisant to, kad gyvenamųjų teritorijų ir darbo vietų disbalansas sumažėjo, visgi daugelyje miegamųjų rajonų dar jaučiamas darbo vietų stygius. Išsprendus šią problemą sumažėtų ir kitų, pvz., transporto srautų.
Trys plėtros variantai
Rengiamoje koncepcijoje yra pristatyti trys Vilniaus miesto plėtros variantai. Pirmasis, ekstensyvus, apima miesto plėtrą visomis kryptimis. Pasirinkus šį modelį miesto plėtra daugiausia būtų orientuota į sklypus, esančius miesto pakraščiuose.
Antrasis variantas – koncentruota plėtra, kuri apima centrinę miesto dalį bei Ukmergės kryptimi išdėstytus centrus ir Pilaitę.
Trečiasis variantas, sujungiantis abu pirmuosius, yra decentralizuotai koncentruota plėtra. Šiame modelyje numatoma miesto plėtra neužstatytose teritorijose, tarp jų ir Minsko kryptimi. Numatoma plėtoti keletą naujų centrų.
Reikėtų paminėti, kad rengiamas bendrasis planas yra ne atskiras projektas, o 1998 metų bendrojo plano tąsa. Projekto rengėjai pastebėjo, kad daug šio plano nuostatų buvo neįgyvendinti.
Tarkime, buvo numatyta tankinti Naujamiesčio, Šnipiškių, Žirmūnų ir Lazdynų rajonus. Tačiau ne visuose rajonuose pasiekti numatyti tankumo rodikliai. Tad tokios teritorijos ir toliau bus vystomos. Dar neišnaudoti Pilaitės, Šnipiškių, Naujamiesčio bei Santariškių rajonai.
Ekspertai pabrėžia, kad teritorijų tankinimas turi vykti laikantis griežtos metodikos, nes iki šiol kai kuriuose rajonuose darbai vyko chaotiškai ir per intensyviai.
Sodų bendrijų konversija
Sodų bendrijų teritorijų pertvarkymai vyksta itin stichiškai. Individualių namų statyba sostinės regione esančiose sodų bendrijose vyksta intensyviai, dar gana fragmentiškai, tačiau jose formuojasi gyvenamieji kvartalai.
Kaip nurodoma bendrajame plane sodų bendrijų plotas sudaro 2299 ha, yra 26 163 sklypai. Numatoma, kad iki 2025 metų 600 ha šio ploto bus pertvarkyta ir sodų teritorijose gyvens apie 18 000 vilniečių.
Ši plėtros kryptis perspektyvi, didelės galimybės individualių namų statybai. Tačiau susiduriama su infrastruktūros plėtros problema. Būtina įvesti miesto inžinerinius tinklus, plėtoti rekreacijos, socialinę infrastruktūrą, susisiekimo sistemą. Tokia kryptis numatoma ekstensyvios plėtros variante.
“Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą”
Didžioji dalis Vilniaus daugiabučių – senos statybos, visiškai neatitinkantys modernaus miesto standartų. Tad svarbiausias tikslas yra spartus renovacijos projekto įgyvendinimas.
Praėjusiais metais pradėta senos statybos daugiabučių atnaujinimo programa “Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą”. Renovacijos prioritetas buvo suteiktas Žirmūnų seniūnijai, kaip vienam perspektyviausių miesto rajonų.
Šiuo metu Vilniaus mieste yra parengti 47 investicijų projektai daugiabučiams namams renovuoti. Savivaldybė šiais metais yra numačiusi 2 mln. litų šiems darbams atlikti. Visgi projektas šiuo metu dar tik įsibėgėja.
Vilniuje yra maždaug 3500 daugiabučių, kuriuos reikėtų renovuoti. Programą įgyvendinti planuojama iki 2020 metų, tai reiškia, kad kasmet reikėtų atnaujinti apie 250 namų. Didžiausia šio projekto problema ta, kad vienam daugiabučio gyvenamojo ploto kvadratiniam metrui savivaldybės parama negali viršyti 50 Lt. Tad namo gyventojams gali tekti padengti apie pusę renovacijai skirtų išlaidų.
Sudėtinga rasti finansavimo šaltinius ir visiems gyventojams priimtinas kredito sąlygas. Kita vertus, po renovacijos sutaupytos išlaidos šildymui gali būti skirtos kreditui padengti.
Naujų daugiabučių statyba
Naujų daugiabučių statyba daugiausia priklauso nuo investicijų ir tinkamų tokiai statybai teritorijų. Nuo to, kuris bendrojo plano variantas bus pasirinktas, priklausys, kaip sparčiai ir kuriose teritorijose bus plėtojami gyvenamosios statybos projektai. Investuotojams priimtiniausias būtų antrasis, ekstensyvios, plėtros variantas. Kadangi mieste sklypų trūksta ir jų kainos labai didelės, gyvenamosios statybos projektai daugiausia įgyvendinami miesto pakraščiuose.
Kita vertus, investuotojai susiduria su neišplėtotos infrastruktūros problema. Savivaldybė linkusi vystyti teritorijas miesto centre, tad investicijų periferijai nepakanka. Tačiau, jei iš privačių lėšų įgyvendinamas projektas yra pakankamai didelis, galima tikėtis ir miesto valdžios paramos. Tai aktualiausia kalbant apie antrąjį bendrojo plano variantą, kuriame numatomas iki 2005 metų nerealizuotų teritorijų sprendinių optimizavimas.
Pagal 1998 metais parengtą bendrąjį planą naujų teritorijų užstatymas buvo numatytas Pilaitėje, Santariškėse, Tarandėje, Pašilaičiuose bei Naujojoje Vilnioje. Intensyviausiai statybos buvo plėtojamos Pašilaičiuose bei Santariškėse, Pilaitėje daugiausia buvo vykdoma mažaaukštė statyba.
Kuris variantas bus pasirinktas?
Sprendimą, kurį bendrojo plano variantą pasirinkti, tikriausiai lems investicijų poreikis. Mažiausiai investicijų reikia koncentruotos plėtros modeliui – 12755 mln. litų, daugiausiai lėšų pareikalautų ekstensyvios plėtros variantas (14611 mln. litų).
Didžiąją dalį šių lėšų sudaro investicijos į inžinerinės infrastruktūros sutvarkymą ir plėtrą bei susisiekimo sistemą. Trečiajam, decentralizuotos koncentracijos variantui prireiktų 13400 mln. litų. Tikėtina, kad bus priimtas decentralizuotos koncentracijos modelis, kuris yra tarsi kompromisas tarp pirmųjų dviejų.
Savivaldybės įmonė ”Vilniaus planas”, parengusi Vilniaus miesto bendrąjį planą, pristatydama šį projektą savivaldybės tarybos nariams rekomendavo rinktis trečiąjį – decentralizuotos koncentracijos – plėtros variantą. Anot ekspertų vertinimų, šis modelis yra tinkamiausias Vilniaus miesto plėtrai.
Ar būtent šį variantą pasirinks savivaldybės taryba? Tikėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimtinesnė centralizuota plėtra. Šis modelis reikalauja mažiau investicijų į inžinerinių tinklų plėtrą bei susisiekimo sistemą.
Diagramoje pateikiamas investicijų poreikis įgyvendinant tris skirtingus plėtros variantus (I variantas – decentralizuota koncentracija, II variantas – ekstensyvi plėtra, III variantas – centralizuota plėtra). Akivaizdu, kad daugiausia investicijų reikalautų ekstensyvios plėtros modelis. Įgyvendinant šį variantą tektų daug investuoti tiek į susisiekimo sistemą, tiek ir į inžinerinės infrastruktūros plėtrą.
Mažiausiai investicijų reikalautų centralizuotos plėtros variantas, nes daugelyje vystytinų teritorijų infrastruktūra jau yra išplėtota. Iš Vilniaus miesto strateginio plano 2002 – 2011 metams matyti, kad miestas nesirengia investuoti į visuomeninę infrastruktūrą Vilniaus pakraščiuose. Prioritetinė sritis yra miesto tankinimas.
Iš pateikiamos diagramos akivaizdu, kad tokie savivaldybės planai yra visai pagrįsti. Tarp nurodomų Europos valstybių sostinių Vilnius yra rečiausiai apgyvendintas miestas. Jį lenkia ne tik Londonas ar Berlynas, bet ir kitų šalių sostinės (Kijevas, Varšuva). Netgi mažesnės valstybės, Estijos, sostinės gyventojų tankumas yra beveik dvigubai didesnis nei Vilniaus.
Miesto valdžios planai statybas koncentruoti miesto centre yra pagrįsti, turint omenyje tai, kad jame dar yra pakankamai neišvystytų teritorijų su visa infrastruktūra. Prioritetinė miesto plėtra yra numatoma šalia Ukmergės gatvės, Pilaitėje bei Naujosios Vilnios link. Tikriausiai ten pat turėtų krypti ir investuotojų žvilgsniai.
Parengta remiantis Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pateikiama informacija.
