Laidoje „Iš esmės“ šias problemas aptaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis bei Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Daugiausiai šiuo metu kalbama apie užsakymų sumažėjimą pramonėje. Ar gali šis ekonomikos sulėtėjimas virsti krize?
„Na, klausimas, kokia krize? Techninę recesiją jau, iš dalies, galima būtų pavadinti krize, nes BVP neauga ir esame porą ketvirčių tokiame lengvame nusivylime“, – teigia V. Janulevičius.
Prisiminus 2009 metų krizės pavyzdį, kuomet viskas ekonomikoje stojo, vyko bankrotai, masiniai atleidimai ir prastovos, V. Janulevičius teigia, kad to šį kartą nebus.
„Vis tiek mes esame euro zonos nariai, prieiga prie kapitalo tam tikra yra. Ji, aišku, yra nepakankama. Užkrovimas įrangos nėra toks aukštas, koks buvo praeitus ir už praeitus metus, bet, vėlgi, mes krentam iš aukštos bazės. Net ne krentame, o po truputį leidžiamės palengva. Tai tokios krizės, kokia buvo 2008–2009 metais ir, kai tikrai kas antra įmonė Lietuvoje bandė išgyventi ir, ačiū Dievui, išgyveno – tokio sukrėtimo mes nematome, bet nusileidimas bus, be abejo“, – aiškina jis.
V. Janulevičiaus nuomone, nors ir palengva leidžiamės, tačiau į dugną dar neatsimušėme. Ar dugnas dar toli?
„Mano asmeninė nuomonė ir mano kolegų ekonomistų nuomonė, kad mes turėsime sunkesnį periodą šį rudenį, vasarą kažkaip viskas taip prabėgs savaime, nes vasara yra vasara. O nuo rudens, gali būti, kad tas susitraukimas bus gal net ir didesnis truputėlį. Tokios prognozės“, – teigia jis.
„Lietuvos pramonė yra platus asortimentas visokiausių gamybinių produktų ir čia kalbėti visų vardu yra labai sudėtinga. Šiandien dienai yra keli sektoriai, kurie kaip tik turi didžiausią pelningumą ir juda į priekį su tam tikrų mašinų, elektronikos gamyba ir jų augimo apimtys tik auga, o yra sektoriai, kurie iš tikrųjų pradeda jausti tą rinkos susitraukimą Europoje, mato eksporto mažėjimą ir mato, aišku, ir tų pačių vartotojų lūkesčių pasikeitimą. Čia yra labai įvairu, todėl mes manome, kad vis tiek su minusiuku šiuos metus baigsime“, – aiškina V. Janulevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis pritaria, kad recesija krize, greičiausiai, nepavirs.
„Tikriausiai yra akivaizdu, kad yra blogų žinių ir, ką Vidmantas minėjo, pramonėje yra blogų žinių, bet, tuo pačiu, yra gerų žinių. Gera žinia, pavyzdžiui, kad vartotojų indeksas, vartotojų pasitikėjimo indeksas pradėjo kilti. Jeigu jis rudenį Europoje buvo žemiausiam lygį, tai dabar jis pradėjo kilti. O, žinot, jeigu vartotojai atsigauna, žmonės po truputį pradeda išleidinėti pinigus – tai ekonomikai ir verslui yra geras ženklas“, – teigia jis.
„Kita vertus, ir gamybos indeksas europinis – jis irgi atsigauna. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbame apie tuos pačius minėtus bankrotus, tai mes dar esame žemumose bankrotų. Tai reiškia, vis dar esame prieš kriziniuose skaičiuose.
Galiausiai, jeigu žiūrėtume į nedarbą, nors čia antraščių yra labai daug grėsmingų, kas štai – masiniai atleidimai, tačiau vis dar yra didžiajai ekonomikos daliai problema darbuotojų trūkumas, o ne atleidimai. Metų pradžioje vis dar buvo kritimas nedarbo, dabar tie skaičiai nedarbo šiek tiek kyla, bet tai yra nedideli skaičiai“, – aiškino A. Romanovskis.
„Svarbiausi yra klausimai: ko mes tikimės iš politikų? Čia mes galime paprognozuoti, kas mūsų laukia, vienaip, kitaip, bet mes, tikriausiai, turėtume kalbėti apie tai, ko mums reikia iš Vyriausybės, kokių politikos priemonių reikia, kad mes suminkštintumėme tuos dalykus“, – pridūrė jis.
Savo požiūriu apie dabartinę ekonomikos perspektyvą pasidalino ir D. Arlauskas. Anot jo, reikėtų pradėti nuo atsakymo į klausimą, koks ekonomikos kilimas yra geras, racionalus ir pagrįstas? Esame pripratę prie daug metų vykusio kilimo, tačiau ar tai yra gerai?
„Mes, galbūt, pripratom prie labai aukštų skaičių ir tada, kai kažkiek nusileidžiam, tai jau tampa blogai. Aš tik noriu priminti, kad viduramžiais ekonomika, BVP, kilo 0,02 procento. Žmonės kažkaip gyveno ir išgyveno, kūrė ir verslus, ir menus kūrė“, – teigia D. Arlauskas.
„Nereikia grįžti į viduramžius, bet kai mes norime, kad infliacija nebūtų didesnė negu 2 procentai, tai mes tada turime nustatyti tam tikrą ekonomikos procentą. Mes kažkada tai turėjom 9 procentus ir sakėm, kad mes esame Baltijos tigrai. Ar tai buvo gerai? Turbūt nebuvo labai gerai, nes sparti ekonominė plėtra neišvengiamai sukelia infliaciją. Ir tada mes turime pasirinkti, koks yra geresnis variantas“, – aiškina pašnekovas.
„Mes čia taip dramatizuojam situaciją, kad kartais net juokinga tampa“, – prideda jis.
Tačiau, D. Arlausko teigimu, tai tikrai nereiškia, kad neturime kreipti dėmesio į susidariusią situaciją. Jo manymu, tiesiog nereikia užaukštinti savo lūkesčių.
„Man atrodo, kad kai ekonomika kyla iki kažkur 3, 2,5 procento – tada yra normalus ciklas, normali būsena, o kai mes išaukštiname, tada prasideda visokie žalieji kursai mūsų, pradedame rūpintis gamta. Tai nėra gerai“, – teigia jis.
Neramina valdžios veiksmai
V. Janulevičius šią savaitę Žinių radijo interviu kalbėjo, kad jeigu prie visos šios ekonominės situacijos prisidės ir politinė suirutė – problemų puokštė gali būti labai pavojinga. Ar tikrai taip yra?
„Ne vieną kartą esame matę tokius dalykus, kad yra lengvas ekonomikos sulėtėjimas, pavadinkime, arba ėjimas nuo labai aukštos bazės, bet, jeigu nebus tam tikrų sprendimų, tai tiesiog mūsų kaimynai labai greitai aplenks visus ir tada mes matysime susitraukimą Lietuvos ekonomikos“, – teigia V. Janulevičius.
Didžiausią baimę kelia Vyriausybės griūtis. Kas tada priiminės sprendimus?
„Akivaizdu, kad, tikriausiai, premjerė nesimėto žodžiais ir, aišku, maža tikimybė yra, kad ji išliks ir norės pasilikti, ir tęsti visus darbus. Vadinasi, pokyčiai bus. Vienu ar kitu atveju“, – aiškina pašnekovas.
„Vasarą tikrai Seimas neatostogaus, o reikės darbuotis. Esminis dalykas, kai visos šalys aplink mus ir Europos Sąjungoje sprendžia, kaip greičiau paleisti pinigus to paties RRF ir visų kitų priemonių, kurios yra sukauptos šiandien dienai, kurios galėtų duoti didelę paspirtį visai ekonomikai, žmonėms, verslui, mokesčiams, socialinėms reikmėms – na, matyt, mes nepriimsime tų sprendimų ir tie pinigai bus tiesiog užšaldyti“, – teigia V. Janulevičius.
Sakoma, kad, kai bus pateikta mokesčių reforma, tada bus ir RRF pinigai. V. Janulevičiaus teigimu, tokiu atveju kyla klausimas – kokia gi bus ta mokesčių reforma ir ar ji tik nepaskandins mūsų dar giliau po vandeniu?
„Aš manau, kad ėjimas link sisteminio mokesčių pertvarkymo yra teisingas ir logiškas, bet klausimas, kokiu metu mes tą darom ir ką mes darom? Jeigu išlošimas investicijų, ateinančių į Lietuvą ar iš vietinių gamintojų, ar iš vietinių žmonių, ar iš užsienio blogėja, tai klausimas, ar iš tikrųjų tai yra paskata? Šiuo atveju, reikia žiūrėti, kad Lietuva būti tikrai patraukli tam konkurenciniame lauke, kurį mes matome aplink mus“, – aiškina V. Janulevičius.
Anot jo, šiuo metu yra investicijų viliojimo metas, todėl Lietuva turi išlikti patraukli, kaip ir kitos aplinkinės valstybės, pavyzdžiui, Lenkija.
Apie tai, kas būtų, jeigu griūtų Vyriausybė, mintimis dalinasi ir A. Romanovskis.
„Bus nauja Vyriausybė. Ta prasme, aš tikrai netikiu, kad bus tokia situacija, kada nieko nebus. Mes čia nesame Amerikoje, kur Vyriausybė išjungia save, kada ten nesusitaria dėl biudžeto. Aš labai tikiu politikų atsakingumu, net ir tų politikų, kurie gal nueinantys bus politikai, kad jie, vis dėlto, dirbs iki paskutinio momento ir nebus tokios situacijos, kada nedirbtų“, – teigia jis.
„Kad premjerė trauksis, tikriausiai nėra abejonių. Klausimas, ar ji sutiks iš naujo performuoti tą pačią Vyriausybę, nes tas pasitraukimas yra tam tikras nunulinimas“, – savo nuomone dalinasi pašnekovas.
„Aš manau, kad tik ji vienintelė ir žino, ar ji sutiks formuoti naują Vyriausybę, bet, vėlgi, tai yra rimtos politinės partijos, kurios yra dabar koalicijoj. Na tikrai jos suras politikų ir aš kažkaip šios situacijos nedramatizuočiau. Aišku, išankstiniai Seimo rinkimai gal truputį įneštų daugiau politinio judesio ne laiku ir ne vietoje, bet, tikriausiai, dauguma sutars, kad yra nedidelė tikimybė išankstinių rinkimų“, – teigia A. Romanovskis.
Anot jo, svarbiausia, kad visi politikai nepamirštų, kad jie turi dirbti savo darbą.
„Jeigu visi dirbsime savo darbą, kaip verslas dirba savo darbą, nepaisant to, kad mes kalbame apie artėjančią situaciją, tai aš tikrai tikiu, kad po trisdešimt kelerių metų nepriklausomybės mūsų valstybės tarnyba ir politikai yra pakankamai brandūs“, – teigia A. Romanovskis.
Apie galimą Vyriausybės pokyčių scenarijų laidoje kalba ir D. Arlauskas.
„Aš irgi nedramatizuoju situacijos. Mano požiūriu, šita Vyriausybė išsikvėpė. Akivaizdu. Žinot, kaip sporte būna, kaip komanda: gerai būna, žvaigždžių susirenka, bet kažkas nesigauna. Kas yra blogai šitoje Vyriausybėje – tai, kad nėra normalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Mes dirbam su atskirom Ministerijom ir tikrai pasiekėme visai neblogų rezultatų, tikrai yra su kuo dirbti, bet, kas mane stebino, ko ėmėsi premjerė iš pat pradžių, tai viešojo sektoriaus pertvarka.
Bet ji įstrigo ir dėl tokių labai paprastų dalykų. Aš manau, kad geriausias variantas būtų, jeigu Vyriausybę sudarytų vienos partijos atstovai. Tada būtų aišku su kuo kalbėti ir iš ko pareikalauti“, – nuomone dalinasi jis.
„Aš noriu, kad būtų labai aiški logistinė schema kaip priimami sprendimai ir, kad labai aiškus požiūris būtų, būtent ko iš tikrųjų mums reikia“, – priduria pašnekovas.
Net ir valdžia dar iki galo nežino, kaip ir kada vyks mokesčių reforma. Verslo atstovai pasirašė kreipimąsi į Vyriausybę, kad reikia šią mokesčių reformą atidėti ir stabdyti, nes tai yra blogas laikas investicijoms, tačiau visi puikiai žino, kad su mokesčių reforma yra surišti ir Europos pinigai, kuriuos, visi sako, kad reikia kuo greičiau paleisti. Ką tuomet reikia daryti?
V. Janulevičiaus teigimu, nėra tiesa, kad visa mokesčių reforma yra surišta su Europos pinigais.
„Yra keletas esminių punktų, kuriuos, matyt, reikėtų įgyvendinti ir verslas, kiek aš žinau, neprieštaravo dėl žaliųjų mokesčių, mes neprieštaraujame dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčių, kas yra kertinis pagrindas būtent paleisti tuos pačius pinigus. Mes tai palaikėme“, – aiškina jis.
„Kas liečia kitus mokesčius, kurie galbūt socialiai kažkam atrodo teisingi ir, kurie suvienodins sąlygas – taip, yra tokių momentų ten, bet, vienu ar kitu atveju, tai pablogins investicinį klimatą. Dėl to, jeigu paketas eina visoj apimty, kad viskas arba nieko, tai geriau, šiuo atveju, tikrai nieko, nes mes nežinome, kas bus už to posūkio“, – teigia V. Janulevičius.
Tam pritaria ir A. Romanovskis.
„Tikrai yra dalykų, dėl kurių galime sutarti, bet dabartiniame kontekste, čia aš jau sakyčiau, kada yra politinis nestabilumas, kalbėti apie reformas, kada viena Vyriausybė nori atsistatydinti, bus kalbama apie kitą – na, tikriausiai, blogiausias momentas. Susitvarkykime su valstybės valdymu, politine prasme, o verslas susitvarkys su ekonomikos gaivinimu ir auginimu. Mums svarbiausia, kad netrukdytų, o kartais padėtų ir to užteks“, – teigia jis.
Ar darbuotojų trūkumą išspręs imigracija?
Šią savaitę premjerės patarėjas pasakė, kad mums reikia stabdyti imigraciją iš trečiųjų šalių. Anot jo, taip reikėtų saugoti darbo vietas čia esantiems, nes prasideda recesija ir gali ateiti sunkesnis metas. V. Janulevičius teigia, kad tokiai idėjai jis nepritaria.
„Mes iki šiol labai daug stengėmės tam, kad išlaikyti tam tikrą imigracijos srautą, kuris yra reikalingas žmonėms, verslui, aptarnaujančiam personalui. Mes matėme kaip pozityviai veikė tie patys ukrainiečiai, atvažiavę į Lietuvą, kiek sukūrė darbo vietų, kiek jie stengėsi. Negirdime kažkokių problemų“, – teigia jis.
„Pati Lietuva yra paskaičiuota kaip keturių milijonų gyventojų infrastruktūra, tai įsivaizduokite – kuo mažiau žmonių turime, tuo daugiau mums reikia mokesčius kelti ir dalintis. Nematome didelio, drastiško judėjimo su žmonių atleidimais.
Aišku, jie yra, bet neženklūs tikrai. Procentiniai punktai yra vieni iš geriausių, praeitais metais, tai buvo vieni geriausių laikotarpių. Tai, aš sakyčiau, reikia galbūt atsakingiau rinktis iš tam tikrų šalių, sakyčiau, bet stabdyti imigracijos procesą, kai neturime nei aptarnaujančio personalo senelių namuose, neturime aptarnaujančio personalo slaugių, kurių dabar labai reikia – manyčiau, tai yra per ankstoki ir nereikalingi dalykai šiandien dienai“, – aiškina V. Janulevičius.
Anot jo, tokių pokyčių reikėtų imtis tada, kada procentiniais punktai matysime, kad situacija pradeda blogėti.
D. Arlauskas teigia, kad premjerės patarėjas šioje situacijoje išsišoko ir peržengė savo kompetencijos ribas.
„Jis kalbėjo ne kaip patarėjas, o kaip politikuojantis opozicijos atstovas, aš taip pavadinčiau. Džiugu tai, kad labai aštriai sureagavo Justas Džiugelis, kuris šiandien užima tikrai svarbią poziciją, tai yra Seimo socialinio komiteto narys, kuris labai gerai žino situaciją. Galima pasidžiaugti, kad žmogus parodė tam tikrą poziciją“, – teigia jis.
Anot D. Arlausko, jeigu didės ne darbas, būtent žmonės iš trečiųjų šalių bus labai reikalingi.
„Dabar tokia tvarka, kad tiems iš trečiųjų šalių žmonėms mes turime mokėti ne mažiau negu rinkos vidurkis yra. Yra reikalavimas, kad jis turi sukurti tam tikros vertės, tai reikia būti visiškai kvailiu arba neišmaniu verslininku, kad tu prisirinktum žmonių, kurie nieko nesugeba“, – aiškina jis.
Anot pašnekovo, tokie žmonės kaip tik stimuliuoja ekonomiką, todėl jie gali padėti šiuo sudėtingu metu.
„Aš tai sakyčiau, kad čia yra kelios sisteminės klaidos tame pasisakyme“, – teigia A. Romanovskis, – pirmiausia, surišimas nedarbo problemų sprendimo su imigracija. Visi ekonomistai sutaria, kad nėra priežastinio to ryšio. Jeigu prasidės nedarbas, tai reiškia, kad ekonomika yra serganti ir protekcionizmas arba užsidarymas bet koks: ar darbo rinkos protekcionizmas, ar ekonomikos protekcionizmas – tai nesprendžia problemų. Tai yra nesusiję dalykai“.
„Kita vertus, taip yra kalbama, lyg Lietuva yra kažkokia ypatingai liberali šalis imigrantam. Taip nėra ir nemažai dėl to kritikuojama Lietuvos imigracinė politika“, – teigia A. Romanovskis.
Anot jo, puikus pavyzdys yra mūsų kaimynė Lenkija, kuri išmintingai naudojasi imigracijos politika ir spartina savo ekonomikos augimą. A. Romanovskio manymu, Lietuva nėra tokia šalis, todėl tokios kalbos ir tokie sprendimai nebūtų naudingi.
Nors, pašnekovo teigimu, premjerės patarėjo kalbos dabartinėje situacijoje yra netinkamos, tačiau viskas yra suprantama.
„Vaidotą Navicką mes visi pažįstame. Jis turi tam tikras savo pažiūras ir, natūralu, kad žmogus turi teisę savo pažiūras atskleisti. Laisvoj šaly gyvename“, – teigia A. Romanovskis.
Mokesčių didinimas būtinas
Kokios antikrizinės politikos reikėtų imtis, kad galėtumėm sustabdyti blogėjančią situaciją? Ko tikisi verslas, kad ekonomika kuo greičiau grįžtų į teigiamą būseną?
D. Arlauskas teigia, kad prieš kelias dienas buvo gauta Europos komisijos ataskaita apie ekonominę situaciją Lietuvoje. Anot jo, ataskaitos rezultatai neramina. Europos komisija pabrėžė, kad Lietuvoje didėja skurdas, pajamų nelygybė bei auga persiskirstymo problema.
„Man akivaizdu, kad valdžia neturės kitos išeities, kaip dar padidinti mokesčius. Štai apie ką mes turim kalbėti. Mes turime kalbėti apie tai, kokius mokesčius, iš esmės“, – teigia jis.
Mokesčių didinimas nedžiugina nieko, tačiau, D. Arlausko teigimu, kitos išeities nėra, tačiau reikia didinti tuos mokesčius, kurie neapsunkina verslo veiklos.
„Mes esam Europos Sąjungoje vieni, kurie labiausiai išsiskiria per pajamų nelygybę ir būtent skurdą. Tai Europos komisija pabrėžė. Tai ką darys politikai? Norim ar nenorim, jie tai darys. Ką mes turime daryti, ypatingai iš verslo, tai mes sakom, kad didinkime tuos mokesčius, kurie neužkrauna būtent verslo. Tada galima vartojimo, galima ekonominius“, – teigia jis.
„Norėtųsi labai Vyriausybės, kuri suprastų tą dalyką ir mes sugebėtume sukurti tokią mokestinę sistemą, kuri būtų draugiška, pirmiausia, darbo vietų ir produktyvumo didinimui. Schema labai paprasta“, – teigia D. Arlauskas.
„Mes per daug kalbam apie dabartinę situaciją, bet reikia jau žiūrėti, kad ne už kalnų tos problemos dar labiau išryškės. Būtent nelygybės“, – aiškina jis.
Kokios antikrizinės politikos iš valdžios tikimasi, atskleidė ir A. Romanovskis.
„Mes turime sutarti, kad tai yra kitokia krizė nei buvo per pandemiją arba energetinė, kuri buvo iššaukta agresijos prieš Ukrainą. Tai, tikriausiai, yra tam tikri dalykai, kurių mes negalime tikėtis, kad čia štai pasipils pinigų lietus iš Vyriausybės. Bet, viena problema, kuri yra akivaizdi, tai yra prieiga prie kapitalo ir tyrimai, apklausos Europoje rodo, kad Lietuvoje yra blogiausia situacija.
Per šešis mėnesius tik 30 procentų verslininkų, kurie kreipėsi dėl finansavimo, gavo teigiamus atsakymus. Lyginant su kitom šalim, na, mes blogiausiai atrodome. Tai čia didžiausias lūkestis yra, kad Vyriausybė galėtų ateiti kaip tas paskutinis skolintojas, kada jau nėra kur pasiskolinti, ir padėtų verslui. Tai, tikriausiai, būtų efektyviausia priemonė“, – teigia jis.
„Ne per seniausiai pasirodžiusi labai gera paskolinė priemonė atsinaujinančioje energetikoje rodo, kad tokios priemonės, kur iš tikrųjų labai palankiom palūkanom, jeigu nepavyksta pasiskolinti, Vyriausybė padeda investuoti atsinaujinančiai energetikai. Čia yra geri pavyzdžiai“, – pasakoja A. Romanovskis.
„Kada mes kalbame apie nedarbo dalykus, tai, vis dėlto, investavimas į aktyviąsias darbo paieškos priemones, tai yra perkvalifikavimas – vis dar yra labai aktualus dalykas, nes Lietuva vis dar yra mažiausiai investuojanti į tai. Kol kas vis dar poreikis darbo rankų yra didesnis negu kylantis nedarbas“, – teigia jis.
„Aš visą laiką pasisakinėjau už subsidijas, kada buvo elektros kainų kilimas, arba pandemija. Dabar yra kitokia situacija ir dabar reikėtų netrukdyti. Tai mokesčių reformą aš labiau matau kaip trukdymą, o ne pagalbą“, – teigia A. Romanovskis.
Matome ir tai, kad bankuose pabrangę pinigai stabdo ekonomiką. Tačiau, anot D. Arlausko, šioje vietoje reikėtų atskirti keletą dalykų.
„Problema yra priėjimas prie kreditinių pinigų, prie kapitalo nėra problemos, nes kapitalo rinka ir kreditų rinka yra du skirtingi dalykai“, – teigia jis.
D. Arlausko teigimu, kapitale yra daug ir prieinamų pinigų, tačiau nėra pakankamai gerų idėjų, kur juos investuoti.
„O jeigu verslui reikia apyvartinių pinigų – čia yra problema. Pinigai labai brangūs ir jie bent 2 procentais brangesni nei, sakykim, Vokietijoj arba Olandijoj. Tai mes turime labai blogą situaciją. Ir, jeigu valstybė galėtų padaryti intervenciją per garantinį mechanizmą, tai mes tada išspręstume kreditinių pinigų, tai yra apyvartinių lėšų stoką“, – aiškina jis.
Kokiems verslams šiuo metu labiausiai reikia gelbėjimo rato? Anot A. Romanovskio, šiuo metu sudėtingiausia pramonei.
„Ji yra labai priklausoma nuo nuotaikų, užsakovų nuotaikų Europoje. Mes matome, kad ne tik Lietuvos ekonomika, bet ir kitų šalių ekonomika lėtėja, tai, tikriausiai, pramonė yra ta, kuriai labiausiai reikia pagalbos. Čia yra esminis dalykas“, – teigia jis.
Tačiau, anot A. Romanovskio, situacijos taip pat nereikėtų dramatizuoti. Pramonės veikla lėtėja, tačiau tai nereiškia, kad nėra visai uždirbama pinigų.
„Šiaip, bendrai, mūsų pramonės augimas, lyginant su prieš pandeminiu, jis yra gerokai didesnis, kaip ir visos Europos“, – teigia jis.
Pašnekovo teigimu, džiugina ir tai, kad nestoja ir vidaus vartojimo variklis.
„Be abejonės, jis nėra toks, koks buvo anksčiau, bet čia blogų signalų, bent aš, kol kas nematau“, – teigia A. Romanovskis.
D. Arlausko nuomone, reikia įvertinti tai, kad mūsų ekonomikos stuburas yra pramonė.
„Yra du tokie vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Vienas dalykas, mes sakom, kad pramonei reikia modernizuoti, robotizuoti – reikia naujų technologijų. Kai einam šituo keliu, tada mes turime atleisti žmonės – logiška. Tai reiškia, kad robotai turi pakeisti žmones. Ką mes tada turime? Kuo mes labiau modernizuojame pramonę, tuo mes tada labiau susiduriam su užimtumo problema. Tai klausimas yra labai sudėtingas. Tai, kad dabar pas mus nesustoja vidaus vartojimas – nereikia labai stebėtis. Tie 30 milijardų, kuriuos žmonės sutaupė per pandemijas ir per kitokius intervencinius valstybės pagalbos mechanizmus, tai žmonės ir vartoja šiuos pinigus“, – aiškina jis.
„Mes turime super sudėtingą situaciją. Nes, viena vertus, ekonomikos variklis yra pramonė, kuri, kaip Andrius sakė, šiandien nesumažėjo – realiai, sumažėjo. Bet svarbiausias dalykas – mes turime apsibrėžti, ant ko statyti Lietuvos ekonomiką, kad ji sukurtų pakankamai tvarių ir didelę pridėtinę vertę kuriančių vietų. Šioje vietoje mes neturim koncepcijos, būtent dėl Vyriausybės nesugebėjimo suformuoti ekonominę kryptį“, – teigia D. Arlauskas.
„Vizijos, kokiu keliu eiti – nėra. Mes blaškomės, mes bandom užglaistyti tam tikras tokias vietas, kaip padėti pramonei, kaip padėti sektoriui, kuris generuoja pajamas, bet mes matom, kad tik laiko klausimas, kada iš esmės turėsime spręsti, ką daryti su pramone ir kas generuos mūsų pinigus“, – priduria jis.
Tačiau A. Romanovskis teigia, kad viskas nėra taip blogai.
„Aš nemanau, kad mes dabar esame toje situacijoje, kada mes čia turime kažką pergalvoti ar keisti kryptį. Aš kaip minėjau, pramonė yra svarbus dalykas, svarbūs yra ir kiti sektoriai. Pakankamai pas mus ekonomikos struktūra yra gerai sudėliota“, – tikina jis.
„Aš kažkaip galvoju, kad viskas yra daugmaž gerai, tik svarbiausia neatsipalaiduoti. Man yra pakankamai aiškios kryptis ir mes gal dabar jau įpratome per pastaruosius keletą metų, kad Vyriausybė už mus viską turi padaryti. Taip, kada yra forsmažorinės situacijos, tai, tikriausiai, toks lūkestis yra teisingas, bet kada yra situacija kaip dabar, kai yra normalus ekonominis ciklas, tai mes turime, pirmiausia, verslas turi kliautis savo jėgomis, turi jam padėti Vyriausybė ir, svarbiausia, netrukdyti. Sakyčiau, labiau netrukdyti nei už mus kažką padaryti“, – nuomone dalinasi A. Romanovskis.
