Kaip skelbė vz.lt, 2022 m. karo metais „Fredos“ pajamos didėjo 64 proc. iki beveik 392 mln. eurų, o pelnas padidėjo 54 proc. iki 26 mln. eurų „Freda II“ pardavimo pajamos per 2022 m. padidėjo 71 proc. iki 183,5 mln. eurų, grynojo pelno uždirbta 37 proc. daugiau negu 2021 m. – 14,9 mln. eurų.
„Iki praeitų metų rudens dar, praktiškai, nebuvo jaučiamas joks mažėjimas. (...) Mes pakankamai daug investavome, pakankamai daug plėtėmės ir tas rezultatas yra toks, koks yra. Jis toks buvo prognozuojamas, to buvo siekiama. Bet tai jau yra istorija. Kaip žinome visi, situacija rinkoje pasikeitė. Nesame kažkokie išskirtiniai ar kažkokia sala, tai tiesiog yra kitas ekonominio ciklo periodas, etapas. Dabar jau gyvename kitame etape“, – paklaustas apie praėjusių metų rezultatus Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė Rimas Varanauskas.
Dabar apie baldų gamybos sektorių kalbama kaip apie tą, kuris labiausiai jaučia recesiją.
„Mes nesame kažkuo ypatingi, stebuklingi ar kažkokiam burbule. Mes esam ekonomikos dalis, baldų industrijos dalis. Žinoma, mes taip pat tą jaučiame ir tas mažėjimas yra, bet jis yra visiškai natūralus ta prasme, kad kiekvienam ekonomikos cikle yra pakilimai ir nusileidimai.
Mes šiandien esame nusileidime. Taip, mūsų užsakymai yra sumažėję maždaug apie 20 procentų, bet lygiagrečiai mes darome savo sprendimus, kad mes išliktume efektyvūs, sumanūs. Tą darome ir po kiekvieno mažėjimo etapo, anksčiau ar vėliau ateis augimo etapas“, – dalinasi pašnekovas.
Tiesa, kiti pramonės atstovai išskiria, kad šių metų rudenį nuotaikos bus liūdnesnės, laukia sunkesnis laikotarpis. Verslininkas R. Varanauskas atsako, kad jis šiek tiek optimistiškesnis.
„Aš nesu didelis analitikas pasaulio ekonomikos, bet galvoju, kad rudenį bus jau kitokios tos nuotaikos. Na, pasaulis nesugriuvo. Tų krizių buvo, bus. Palūkanos buvo, bus. Tiesa, buvo laikotarpis, kada buvo juokaujama, kad net užaugo viena karta, kuri nežino kas yra palūkanos, jos dabar yra, bet tai yra fundamentalūs dalykai. Mes čia galime tik prie to prisitaikyti, ką ir darom“, – teigia jis.
Nors krizių visada buvo ir bus, tačiau ne visi jas atlaiko. R. Varanauskas teigia, kad baldų sektoriuje tokių įmonių taip pat yra. Anot pašnekovo, bankrotai taip pat yra verslo dalis ir visiškai normalu, kad mažėjant užsakymams, kažkas gali verslo nebeišlaikyti.
„Taip veikia verslas, taip veikia ekonomika. Kad čia mes surasim kažkokią piliulę, kad visiems bus gerai, tai jos, tiesiog, tos piliulės, nėra. Tai yra fundamentalūs dalykai“, – teigia jis.
„Mes puikiai žinom, kad palūkanos yra tam, kad suvaldyti infliaciją, o valdyti infliaciją galima tik mažinant vartojimą. Tai tą piliulę mes ir geriam, bet tai yra vaistai nuo infliacijos, o vaistai, kaip žinia, nebūna skanūs. Yra taip, kaip yra“, – priduria R. Varanauskas.
Darbuotojų atleidimai nesusiję vien su užsakymais
Remiantis „Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais balandį „Fredoje“ buvo 838 darbuotojai, o šių metų balandį – 696. Tuo tarpu „Fredoje II“ praėjusių metų balandį buvo 818 darbuotojų, dabar – 637 darbuotojai.
Verslininkas teigia, kad nors atleidimų jo atstovaujamoje įmonėje taip pat buvo, tačiau jie nebuvo masiniai arba planuoti.
„Darbuotojų mažėjimas taip pat yra vienas iš efektyvumo rodiklių. Ypač tokiam gamybiniam, industriniam versle. Tai mes tuo keliu ir einame. Visi tuo keliu eina“, – teigia R. Varanauskas.
Anot jo, prie darbuotojų atleidimo prisidėjo ir esama sunki situacija, ir tai, kad kai kurias darbo vietas užėmė investicijos į robotus, kurie automatizuoja tam tikrus procesus.
„Procesas, jis yra nesustojantis gamybiniame, inžinieriniam versle. Kiekvieną dieną praėjęs turi surasti kažkur, netiesiogine prasme, pamestą eurą ar centą. Ypač proceso optimizavimas, technologiniai dalykai, automatizavimas, dirbtinis intelektas. Taip, visas pasaulis eina tuo. Mes nesame kažkokie išimtiniai. Mes irgi einame tuo. Gal net, pasakyčiau, baldų industrija Lietuvoje, kažkuria prasme, priekyje eina“, – teigia R. Varanauskas.
Tačiau, pašnekovas priduria, kad tai tikrai nereiškia, jog dėl šios priežasties likusiems darbuotojams yra mažinami atlyginimai. Jie auga ir privalo augti.
Vis dėlto, net jeigu situacija ir gerės, tai nereiškia, kad bus grįžtama į tuos darbuotojų skaičius, kurie buvo anksčiau.
„Mes per metus, kiekvieni turi nuveikti kažką efektyvumo, sumanumo prasme. Tai mes taip pat nuveiksim ir mūsų efektyvumas tikrai per tuos metus paaugs. Mūsų toks yra verslo modelis“, – teigia jis.
Šiuo metu baldų gamybos bendrovėje „Freda“ atlyginimai „ant popieriaus“ yra vidutiniškai apie 2800 eurų. Ar yra galimybių šiais metais kelti atlyginimus, kada sektoriuje jau yra atėję sunkesni laikai?
„Atlyginimai kiekvienais metais „Fredoje“ augo ir, neabejoju, kad jie ir šiemet apie 10 procentų augs. Tam ir yra automatizavimo sprendimai, robotizavimo sprendimai, keičiasi mūsų darbuotojų kontingentas, mažėja tokio paprasto, nesudėtingo darbo. Daugėja operatorių, operatorių padėjėjų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Jų trūksta, trūks ateityje, mes juos stengiamės išsaugoti“, – tvirtina bendrovės akcininkas.
R. Varanauskas nesiima prognozuoti ar visame baldų gamybos sektoriuje gali būti masinių atleidimų, tačiau teigia, kad jeigu taip ir atsitiktų, tai būtų natūralūs verslo sprendimai.
„Mes kalbame vis tiek apie 2022 metus, kada baldų ir medienos industrijoje apimtys buvo 2 milijardai. Buvo 13 procentų viso Lietuvos eksporto. Dirbo mūsų industrijoje virš 50 tūkstančių darbuotojų. Na tai yra, mano supratimu, milžiniški skaičiai ir, natūralu, kad tokioej išplėtotoje industrijoje Lietuvoje, gali būti kažkur kažkokių mažėjimų“, – paaiškino jis.
Varanauskas: išmokos kažkuria prasme yra visuomenės tvirkinimas
Trišalė taryba siūlo, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio minimali mėnesio alga (MMA) didėtų 10 proc. iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Dažnai iš verslų girdima, kad dėl MMA kėlimo bus sunku išgyventi ir išlaikyti darbuotojus. Verslininko teirautasi, kiek baldų pramonėje šis klausimas aktualus.
„Žinoma, yra įvairių verslų ir panašiai, kur yra labai svarbu minimalus atlyginimas, bet mūsų versle, aš sunkiai įsivaizduoju žmogų, dirbantį už minimalų atlyginimą. Ir jeigu yra tokių, tai arba kažkas su darbdaviu negerai, arba su tuo darbuotoju kažkas yra negerai“, – teigia R. Varanauskas.
Jo teigimu, minimalaus atlyginimo kėlimas baldų gamybos sektoriui įtakos neturi. Tačiau R. Varanauskas sutinka, kad minimalūs atlyginimai turi kilti ir, kad žmonės turi pinigus uždirbti. Jiems jie neturi būti dalinami.
„Tos visokios išmokos ir panašiai, kažkuria prasme yra visuomenės tvirkinimas. Pinigai turi būti uždirbami. Deja, tai nėra vien Lietuvos problema. Buvo periodas, kai buvo viskas gerai, kad pinigai lyg tai ir neuždirbami. Pinigai gaunami, pinigai parvežami, pinigai dalinami. Tai va, gal atėjo tas laikas, kai išaiškės, kad pinigai turi būti uždirbami“, – savo nuomone dalinasi verslininkas.
„Aš visiškai sutinku, kad turi tam tikra visuomenės dalis būti remiama, tai yra, neįgalūs žmonės, pensinio amžiaus žmonės – aš tą visą suprantu. Mes turime būti moderni visuomenė, su tam tikrais pagalbos instrumentais tiems, kuriems to reikia. Bet mes neturim eiti tuo keliu, kad kurti kažkokią išlaikytinių armiją per pašalpas ir panašiai“, – prideda jis.
Paklaustas, ar mes vis dar esame pigios darbo jėgos šalis, R. Varanauskas teigia, kad jau keletą metų tokie nesame ir neturėtume į tokį kelią grįžti, atlyginimai turi didėti.
„Tai ne mūsų kelias. Jau čia kalbu aplamai apie verslą. Mes turime būti efektyvios gamybos šalis. Tuo keliu ir turime eiti. Jeigu mes galvosime, kad mes esam pigios gamybos šalis, tai visada atsiras, kur yra pigiau“, – teigia jis.
Kalbant apie valstybės pagalbą, R. Varanauskas teigia, kad verslas neturi jos tikėtis. Valdžia teturi sukurti vienodas sąlygas visiems.
„Žinoma, tas dėmesys, jo pritrūksta. Ir ne tik, kad su kažkuo mes konkuruojame. Startuolių taip pat reikia, kaip sakant, ir investicijų, visko mums reikia. Mes esame atvira šalis ir šitas kelias teisingas. Bet nenuvertinkime tos tradicinės pramonės, kuri sukuria labai didelę dalį BVP. (...) Kaip minėjau, praeitų metų milijardai ir 13 procentų eksporto kažką pasako. Tai mes turime kurti sąlygas tam, kas jau čia yra, kviesti investuoti Lietuvoje ir Lietuva puiki šalis tam“, – teigia jis.
Ar dabartinė mokesčių reforma turės įtakos baldų pramonės veiklai? R. Varanauskas teigia, jog didelės įtakos neturės ir, kad į valdžią reikia žiūrėti kaip į duotybę.
„Mokesčius privalu mokėti, taip jau yra valstybė surėdyta. Nebūsim be valdžios, be mokesčių ir tai yra privalu, ir tai nėra diskutuotina“, – teigia jis.
Investicijos nestoja
Verslininko teigimu, mokesčių sistema Lietuvoje yra gana sudėtinga. Todėl, jo manymu, ją reikėtų labiau supaprastinti ir padaryti labiau suprantamą. Kaip sako, norisi tokių sąlygų, kad jau investuojantis verslas norėtų investuoti daugiau. Tam reikia ieškoti kelių.
Kokias investicijas „Freda“ planuoja artimiausioje ateityje? R. Varanauskas laidoje teigė, kad „Freda“ investicijas daro kasmet ir to daryti nenustoja.
„Buvo masyvus investavimas, nauji fabrikai. Dabar daugiau esame nukreipę uždirbtas lėšas į automatizavimą, modernizavimą, dirbtinį intelektą – tą mes ir darome. O ta plėtra, ji visada yra“, – komentavo pašnekovas.
„Mes turime tam tikrų iššūkių logistikoje, nes esame dideli. Tam tikri planai yra, bet jie, kol kas, yra tik planai“, – pridėjo jis.
Jau po laidos Kauno rajono savivaldybė pranešė, kad baldų gamykla „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuoja plėtrą. Šalia Veterinarų g., Biruliškėse, iškils jau trečiasis LEZ teritorijoje įmonės pastatas, kuriame įsikurs logistikos centras, bus sukurtos 156 naujos darbo vietos.
R. Varanauskas laidoje komentavo, kad nors situacija yra ganėtinai sudėtinga, tačiau šis laikas yra pats geriausias investicijoms. Visgi, matant dabartinę situaciją, R. Varanauskas teigia, kad didelio augimo rinkoje šiemet, greičiausiai, nebus.
„Rinka nuperka tiek, kiek nuperka. Į sandėlius mes nesiruošiam gaminti. Tai mažėjimas bus, bet, aš kaip sakau, darom sprendimus ir padarėme tikrai. Mes tikrai turėsime galimybę investuoti ir toliau, ką mes ir darysime. Šie metai nebus rekordiniai, bet žiūrėkime lygesniame periode, ar dešimt metų, ar kažkiek, tai ateis vėl ekonominis ciklas, kai mes būsime pakilime ir vėl augsime“, – mąsto verslininkas.
