„Augančių palūkanų normų laikotarpiu ir kitoje Atlanto pusėje bankrutavus keliems bankams, šis sektorius išlieka nerimo šaltinu. Vis dar didėjančios palūkanų normos ir skolos priemonių vertės nuosmukis iškreipia bankų turto vertę ir didina rizikas“, – trečiadienį konferencijoje „Baltic FinReg Summit '23” teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Europos Sąjunga po 2008–2009 metų krizės išmoko reikšmingas pamokas. Matome, kad Europos Sąjungos bankų sektoriaus likvidumas ir paskolų portfelių kokybė yra gana gera ir smarkiai viršija reguliuotojų nustatytus reikalavimus“, – pridūrė ji.
Visgi, anot ekonomistės, Europos bankai gali susidurti su indėlininkų pasitikėjimo praradimu, kuriuo atveju situacija taptų nevaldoma.
„Rizika išlieka, nes bankų sektoriaus esmė yra pasitikėjimas, o jį praradus padėtis tampa nesuvaldoma“, – sake ji.
„Ir mes matėme tuos pavyzdžius JAV, kur buvo prarastas pasitikėjimas, kas paskatino indėlininkų pabėgimą ir viskas baigėsi bankų žlugimu“, – teigė ji.
ELTA primena, kad kovo mėnesį bankrutavo du JAV bankai – SVB ir „Signature Bank“, bei gegužės mėnesį subankrutavo JAV veikęs „First Republic Bank“.
Silicio slėnio banko bankrotas tapo didžiausiu nuo 2008 metų, kai sužlugo „Washington Mutual“, – įvykis, išprovokavęs finansinę krizę, kuri ilgus metus stabdė ekonomiką. 2008 metų krachas paskatino sugriežtinti taisykles tiek JAV, tiek už jų ribų.
Taip pat buvo sunerimta dėl galimo „Credit Suisse“, antrojo pagal dydį Šveicarijos banko žlugimo. Didžiausias Šveicarijos bankas – UBS, sutiko įsigyti savo konkurentą. „Credit Suisse“ buvo tarp rinktinių pasaulio bankų, vadinamų pasaulinėmis sistemiškai svarbiomis finansų institucijomis ir dėl to buvo laikomi pernelyg dideliais, kad žlugtų.
Tokie įvykiai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės.
