Narystė Europos Sąjungoje ir kaimynystė su Rusija ir Baltarusija mūsų šaliai dešimtmečius leido būti tarpine prekybos tarp Vakarų ir Rytų stotimi. Tačiau praėjusių metų vasarį prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą visa tai pakeitė.
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 37 proc. mažiau krovinių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, krova Klaipėdos uoste tuo pat metu susitraukė 18 proc. Tarp Europos ir Rusijos bei Baltarusijos nebekursuoja ir Lietuvos vežėjų vilkikai.
Tad ar mūsų šalis vis dar gali tituluotis tiltu tarp Rytų ir Vakarų? Delfi kalbinti ekonomistai ir verslo atstovai sako, kad toks teiginys nebeatitinka realybės. Dalis jų viliasi, kad situaciją galėtų pakeisti Ukrainos pergalė, tačiau yra ir manančių, jog į buvusius laikus padėtis nebegrįš.
Teoriškai – tiltas, praktiškai – lieptelis
„Teorinė galimybė būti ir išlikti tiltu tarp Rytų ir Vakarų yra, bet praktiškai tas tiltas virsta lieptu“, – sako bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Pasak jo, dėl to kaltas Rusijos karas prieš Ukrainą, sankcijos ir pasikeitusi geopolitinė situacija. Dėl šių priežasčių kroviniai iš Rytų per Lietuvą praktiškai nebekeliauja, dar likęs tik šioks toks nesankcionuojamų prekių srautas iš Baltarusijos.
Visgi V. Šileika mano, kad Ukrainai pasiekus pergalę, pasikeitus Rusijos ir Baltarusijos režimams, krovinių srautai iš Rytų galėtų atsigauti.
„Vis dėlto Klaipėdos uostas nuo seno garsėjo savo paslaugų kokybe, technologijomis, krovos greičiu, tad, manyčiau, pasikeitus geopolitinei situacijai dalį krovinių būtų galima susigrąžinti“, – sako V. Šileika.
Be to, jis pažymi, kad gerokai didesniems krovinių srautams skirta Klaipėdos uosto infrastruktūra niekur nedingo, tad buvusias krovos apimtis būtų galima pasiekti žymiai sparčiau, nei tai užtruko, kol į infrastruktūrą dar tik buvo investuojama.
Apie dabartinę lietuviško tilto tarp Rytų ir Vakarų būklę skeptiškai atsiliepia ir muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius.
„To tilto nebėra, šiuo metu mes užkasinėjame paskutinius jo polius“, – teigia jis.
Vežėjams užsiveria paskutinė niša
Pasak J. Adomavičiaus, šiuo metu Lietuvos verslui dar yra likęs šioks toks Centrinės Azijos krovinių srautas, tačiau birželį ir jis visiškai išseks, kadangi Lietuvos muitinė, reaguodama į netipišką prekybos su atskiromis trečiosiomis šalimis augimą bei siekdama užkardyti galimus sankcijų apėjimus, griežtins kontrolę tų prekių, kurios eksportuojamos per Rusiją ar Baltarusiją ir yra gabenamos tranzitu per šias šalis.
Tai reiškia, kad prekes, pavyzdžiui, į Kazachstaną gabenantys logistai, ekspeditoriai, muitinės tarpininkai privalės pateikti įrodymus, jog jos šalyse agresorėse nebus perparduotos, sandėliuojamos ar perkraunamos.
J. Adomavičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos vežėjai ir taip negali keliauti per Baltarusijos teritoriją, todėl Centrinei Azijai skirti kroviniai tik pergabenami per Baltarusijos sieną ir pristatomi į terminalus, iš kurių juos pasiima trečiųjų šalių vežėjai. Įvedus papildomus apribojimus, ir to daryti bus nebeįmanoma.
„Anksčiau tos Rytų rinkoms, nebūtinai Rusijai ar Baltarusijai, skirtos prekės būdavo gabenamos į terminalus Lietuvoje, iš kurių keliaudavo iki paskirties šalies. Bet dabar tą tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį yra perėmusi Turkija, kuri pasiūlė alternatyvius maršrutus“, – teigia „Bunastos“ akcininkas.
Jis sako, kad visa tai kainuos Lietuvos transporto sektoriui ir atsilieps šalies ekonomikai: „Kiek pamenu iš savo aktyvios veiklos, visuomet buvo skaičiuojama, kad transportas sukuria apie 14 proc. šalies BVP. Dabar mes tikriausiai turėsime prognozuojamus 8 proc.”, – kalba J. Adomavičius.
Verslininkas sako besitikintis, kad Ukraina karą laimės, Rusija, sekinama sankcijomis, sugrius, tuomet verslui atsivers naujų galimybių, o Lietuva vėl galės užimti reikšmingą vietą prekyboje tarp Rytų ir Vakarų.
Vaidmuo ėmė keistis gerokai seniau
Tačiau „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos galimybes vėl tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų vertina skeptiškiau. Be to, jis pažymi, kad šį vaidmenį Lietuva ėmė prarasti gerokai seniau, nei prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą.
„Jokiu tiltu mes tikrai nebesame, o galbūt niekuomet ir nebuvome tokia tranzitinė šalis, kokia patys vaizdavomės esant. Iš tikrųjų tranzitinė šalis yra Lenkija, o mes – periferinė“, – sako Ž. Mauricas.
Pasak jo, Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, vaidmuo ėmė mažėti per 1998 m. ekonominę Rusijos krizę, iki kurios buvo tikimasi, kad Rusija vysis Vakarus ir taps pasiturinčia bei klestinčia valstybe. Dar didesnis smūgis buvo 2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo okupacija, po kurios jai buvo įvestos ES sankcijos, o agresorė į jas atsakė sankcionuodama Europą.
„Nuo 1998 m. pramonė, o nuo 2014 m. – ir transporto sektorius labai stipriai persiorientavo į Vakarų rinkas. Didžioji dalis įmonių krovinius veža tarp ES šalių ir į Rytų pusę nebežiūri. O po praėjusių metų vasario 24 d. tas tilto vaidmuo visiškai sumenko, nes tiesiog rizikinga turėti bet kokius ekonominius santykius su šia šalimi“, – aiškina ekonomistas.
Ž. Mauricas apskritai kritikuoja pačią idėją, kad Lietuva turėtų strategiškai siekti būti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų rinkų, teigia jau prieš dešimt metų kalbėjęs, kad tokia kryptis yra visiškai neperspektyvi tiek dėl geopolitinių rizikų, tiek dėl konkurencijos su Latvija, Estija ir Lenkija: „Net jei Rusija būtų normali valstybė, labai didelės grąžos iš to tranzito neuždirbtume. Nes tiesiog jie gali pasirinkti, per kur gabenti krovinius, o mes – ne, nes yra viena Rusija. Na, dar Baltarusija, bet ten jie vienoje valtyje sėdi.“
Likome tranzitine valstybe estams
Nors nuo karo pradžios žymiai išaugo įvairių prekių reeksportas į Centrinės Azijos šalis, „Luminor“ ekonomistas sako, kad tai negali pakeisti Rusijos ir Baltarusijos praradimo, kadangi pinigine išraiška šis srautas yra gerokai mažesnis. Be to, modelis, kai į Kazachstaną, Kirgiziją ar Uzbekistaną gabenamos prekės, kurios galimai yra skirtos Rusijai, apskritai nėra tvarus.
„Galiausiai, turbūt nesuklysiu sakydamas, kad absoliučiai visų Centrinės Azijos šalių pagrindinė prekybos partnerė yra Kinija, o ne Europos Sąjunga. Ir konkuruoti bus vis sudėtingiau, nes kinai labai daug investuoja į tą regioną ir jo infrastruktūrą“, – aiškina Ž. Mauricas.
Pasak jo, naivu tikėtis, kad ilguoju laikotarpiu per Lietuvą daug eksportuotų ir karą laimėjusi Ukraina, nes šalia turint Juodąją jūrą ir Lenkiją, ką nors vežti per mūsų šalį tiesiog nėra prasmės.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus teigia, kad kalbėti apie tiltus tarp Rytų ir Vakarų, vykstant Rusijos karui, išvis neverta. Be to, kaip ir Ž. Mauricas, jis teigia, kad tikruoju tokiu tiltu visuomet buvo Lenkija, o lietuviai šį titulą sau klijavosi šiek tiek nepagrįstai, nes buvome tik tiltu į Kaliningrado sritį.
„Taip pat buvome Baltarusijos uostu, nes jie savo neturi. Didesnė dalis to, ką jie veždavo vilkikais ar geležinkeliu, iškeliaudavo per Lenkiją, bet tai, ką reikėdavo išplukdyti, važiuodavo pas mus“, – dėsto A. Bartkus.
Tačiau dabar, sako jis, geopolitinė situacija yra visiškai pasikeitusi, o Lietuva nebegali vadintis tranzitine valstybe.
„Kam mes esame tranzitinė valstybė? Estijos tranzitui? Na taip, estai, jei nori ką išvežti į Vakarus, važiuoja pro mus“, – ironizuoja A. Bartkus.
Rytai – ne tik Rusija
Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis, paklaustas, ar Lietuva vis dar turėtų laikytis tilto tarp Rytų ir Vakarų idėjos, teigia, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti – reikia vertinti buvusį, esamą ir galbūt būsimą kontekstus.
„Sunku nuspėti, kaip toliau klostysis situacija, o mes kartais žiūrime į labai artimą distanciją. Jei kalbame apie Rusiją ir Baltarusiją, tai dabar situacija yra tokia, kokia yra. Bet Rytai – ne tik šios šalys. Dar yra ir Azijos valstybės, ta pati Kinija“, – sako A. Šimelis.
Be to, jis teigia, kad visa krovinių tranzito infrastruktūra buvo kuriama ir investicijos daromos dešimtmečius, todėl nereikėtų imti ir per vieną dieną visko sugriauti.
Praėjusių metų rudenį, duodamas interviu naujienų agentūrai ELTA tilto tarp Rytų ir Vakarų idėją sukritikavo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Ir mes labai dažnai save pristatėme, ir politikai mėgo kartoti, kad esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, bet kaip sakau, mūsų visi ryšiai kažkodėl buvo tik vienoje tilto pusėje – Rytuose“, – teigė ministras.
