Pramonės įmonės – ties riba
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino iš darbuotojų girdinti, kad nors kol kas kritinės situacijos dėl prastovų dar nėra, reikalai klostosi sudėtingai.
„Įmonės balansuoja ties prastovų riba.
Jose šiuo metu aktyviai naudojamos atostogos, kadangi vasara yra atostogų metas, sakoma, kad įmonėms tai yra išsigelbėjimas.
Su žmonėmis susitariama, kad jie pradės naudoti kasmetines atostogas ir jie tai daro. Atostogos kol kas gelbėja padėtį. Kaip bus rudenį? Gali būti, kad matysime ženklesnius prastovų skaičius“, – svarstė ji.
I. Ruginienė išskyrė baldų pramonės sektorių.
„Labiausiai nukentėjęs yra baldų sektorius, tačiau ties prastovų riba balansuoja visa pramonė, kurios pagrindas yra eksportas.
Žinoma, Vyriausybė gali imtis sprendimų, bet galimai rankoves turi raitotis ir EK“, – sakė atstovė.
Apie 25 proc., tiek, kaip teigė, šiuo metu prastovose yra apdirbamosios pramonės sektoriaus darbuotojų, tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Prastovose – baldų sektorius, jų yra ir gamybiniuose, apdirbamosios pramonės sektoriuose.
Yra išimtų naktinių pamainų, akivaizdu, kad šiuo metu įjungtos 5-6 pavaros nėra. Važiuojame 3-4 pavara“, – sakė jis.
Visgi, kaip aiškino, šiuo metu esančio prastovų skaičiaus lyginti su buvusiu per pandemiją, tikrai negalima.
„Mes užkilome į olimpines aukštumas, norisi jose likti, bet realybė kiek kitokia“, – teigė atstovas, tačiau svarstė, kad rudenį gali būti sunkumų.
„Gali laukti pablogėjimas dėl prastovų“, – įspėjo V. Janulevičius.
Asociacija: bandome išsukti uodegas
Asociacijos „Lietuvos mediena“, kuriai priklauso ir baldų gamybos įmonės, vadovas Raimundas Beinortas teigė, kad šiuo metu paklausa yra nukritusi, kas lemia ir mažesnį poreikį gamybai.
„Formaliai situacija yra tokia, kad pardavimai yra kritę, dėl to tenka mažinti gamybą, o ją mažinant mažėja ir žmogiškųjų išteklių poreikis.
Įmonėse situacija tokia, kad kai viskas būna labai gerai, mes tiesiog kenčiame nuo to, kad mums trūksta darbo rankų. Toks periodas buvo paskutinius 10 metų. Mes susiradome darbuotojų, juos apmokėme, sukūrėme aukštas kvalifikacijas, todėl šiuo metu įmonės tokių žmonių atleisti nenori.
Šiandien įmonės bando išsukti uodegą. Darbuotojai eina neišnaudotų atostogų, yra visokių interpretacijų“, – sakė R. Beinortas.
Jis teigė, kad yra ir tokių, kurie mažina formalų pamainų skaičių, keičia darbo grafikus.
„Būna, kažkas vieną dieną per savaitę neišeina į darbą.
Tačiau vienas skaičius, pasakantis problemos mastą, yra. Palyginti su praeitu periodu, šiai dienai mūsų sektoriuje yra 2 tūkst. mažiau darbuotojų“, – sakė atstovas.
Prastovų duomenų neseka
Redakcija, siekiant sužinoti konkrečias į prastovas šiuo metu išleistų darbuotojų apimtis, kreipėsi į institucijas, tačiau nė viena tokių duomenų neturėjo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai patvirtino, kad nė viena institucija šiandien tokios statistikos neveda.
Buvo aiškinama, kad prastovos gali būti dviejų rūšių: dėl karantino arba, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo.
„Kai nėra karantino, o darbdavys negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, Darbo kodeksas nenumato pareigos pranešti apie tokią prastovą, todėl tokios informacijos nei SADM, nei Valstybinė darbo inspekcija (VDI) neturi.
Kai buvo prastovos dėl karantino, valstybė finansavo tokias prastovas, todėl buvo būtina kontrolė. Nesiekiama didinti administracinės naštos darbdaviams, jeigu tai nėra būtina“, – teigė ministerija.
