Seimui priėmus atitinkamas Žuvininkystės įstatymo pataisas, Kuršių mariose žuvis tinklais gaudantiems verslininkams buvo pasiūlytas kompromisas.
Tos įmonės, kurios sutiks padžiauti tinklus, gaus pinigines kompensacijas, kurių dydis bus nustatytas Aplinkos ministerijos. Iš Kuršių marių 2024 m. ir 2025 m. pasitraukę verslininkai gautų 100 proc. pagal specialią formulę apskaičiuotos kompensacijos, pasitraukusiems 2026 m. – 80 procentų.
Veiklą nutraukusių žvejų kvotos būtų naikinamos ir kitiems verslininkams neperleidžiamos, tačiau tie, kurie kompensacijų atsisakys, galės ir toliau savo kvotomis naudotis bei gaudyti žuvis. Šiuo metu Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės.
Kaip bus skaičiuojamos kompensacijos iš verslo besitraukiantiems žvejams, Aplinkos ministerija dar nėra apsisprendusi. Kol kas aišku, kad iš viso joms numatyta skirti apie 6 mln. eurų, kuriuos nuo kitų metų sausio 1 d. ims skirstyti Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Anksčiau Seimo ekonomikos komitete buvo kalbama, kad kompensuojama būtų iki 5 metų įmonės pajamų, išmokos dydis taip pat galėtų priklausyti nuo bendrovės sukurtų darbo vietų, ar nuostolių, kurie būtų patirti, nes anksčiau buvo gauta ES parama, kurią nutraukus veiklą tektų grąžinti.
Dabar Aplinkos ministerija Delfi nurodo, kad kompensacijos įmonėms būtų dalijamos pagal turėtas žvejybos kvotas, t. y. išmoka priklausytų nuo to, kiek žuvies verslininkai galėdavo sugauti.
Delfi kalbinti Kuršių marių verslininkai sako, kad aukso kalnų iš ministerijos nesitiki ir mieliau rinktųsi darbą, o ne išmokas. Anot jų, dalis Pamario krašto žvejų apskritai yra nusistatę jokių pinigų neimti ir žvejoti toliau.
Kas antras sako, kad pinigų neims
Ilgametis Preilos žvejys Kęstutis Lisovskis pasakoja pasikalbantis su vietos žvejais apie Seimo priimtas įstatymo pataisas ir dažnai girdi kategoriškus pareiškimus: kompensacijos neimsiu ir iš verslo nesitrauksiu, nes žvejojo mano senelis, mano tėvas ir aš žvejosiu toliau.
K. Lisovskio vertinimu, tokios nuostatos kol kas laikosi bent pusė Neringos žvejų, o jų nuomonę galėtų pakeisti nebent labai dideli pinigai.
„Jei kompensacijos bus tokios, kad iš jų iki pensijos reikės pusbadžiu gyventi, tai nė vienas save gerbiantis žvejys neišeis. O pinigų nėra. 6 mln. eurų padalijus penkiasdešimčiai įmonių, juokas išeina“, – teigia K. Lisovskis.
Bendrovės „Juodkrantės žvejys“ vadovas Karolis Tamulis, sako, kad dabar sunku prognozuoti kaip elgsis Kuršių marių žvejai, nes nėra aišku, kaip kompensacijos bus skaičiuojamos. Visgi jis mano, kad tikrai atsiras tokių, kurie pinigų atsisakys, nes žvejyba jiems ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas.
Panašiai kalba ir vienos didžiausių Pamario krašto žuvininkystės bendrovės „SLP žuvis“ direktorius Stanislovas Papievis. Pasak jo, verslininkams yra geriau dirbti ir patiems užsidirbti, o kaltinimai, kad Kuršių marių žuvų ištekliai prastėja dėl verslo kaltės – laužti iš piršto.
„Seimo nariai išvis nesupranta, kaip gyvena mūsų bendruomenė. Jie sėdi už 370 kilometrų ir aiškina, kaip tau reikia gyventi. Mes patys geriau žinome“, – piktinasi S. Papievis.
Jis sako dar neapsisprendęs, ką rinksis – kompensaciją ar tolesnę veiklą. Būtų linkęs žvejoti toliau, tačiau baiminasi, jog Žuvininkystės įstatymo pataisos tik pradžia, o valdžia dar sugalvos naujų būdų žvejybai apsunkinti: „Jei kiekvieną dieną tave puls, kiekvieną dieną ką nors keis, reikės nuolat gyventi ant adatų, kad dar kažką atims, tai nežinau, kaip reikės daryti.“
S. Papievis piktinasi teiginiais, kad žvejai verslininkai gauna mažas pajamas, o jų indėlis į valstybės biudžetą gerokai mažesnis nei tas, kurį suneša leidimus perkantys žvejai mėgėjai.
„Vien mano įmonė kiekvieną liepą perveda virš 50 tūkst. eurų vien pelno mokesčio, o kur dar PVM, „Sodra“ ir visa kita. Ir dabar tokios įmonės nereikalingos. Skiria tuos 6 mln. eurų, bet gali skirti kad ir milijardą, jei sukurs tokią formulę, kad iš tų 6 mln. eurų bus padalinti gal tik 500 tūkst. eurų. Nežinomybėje esame“, – kalba bendrovės „SLP žuvis“ vadovas.
Žvejais gimę verslo nepaliks
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė taip pat sako, kad žvejai verslininkai palikti nežinioje. Pavyzdžiui, anksčiau Aplinkos ministerija esą žadėjo, kad bus kompensuotos praėjusių penkerių metų pajamų suma, dabar sako, kad kompensacijos bus skiriamos, atsižvelgiant į tas pajamas. Tačiau kaip į jas bus atsižvelgiama, niekas nepasako.
Ji tikina, kad „Lampetros“ asociacijoje tikrai yra tokių žvejų, kurie sako, kad iš Kuršių marių nesitrauks, nesvarbu, kokios kompensacijos bus mokamos: „Yra žmonių, kurie tiesiog gimę būti žvejai. Tie, kuriuos priverčia aplinkybės, šitame versle ir taip ilgai nepabūna, o žveju gimęs, ant kranto užaugęs žmogus sako, kad jam jokios kompensacijos išvis neaktualu.“
Delfi paklausta, kodėl žvejai verslininkai taip laikosi savo veiklos, nors oficialūs duomenys rodo, kad pajamos iš jos nėra palyginti didelės, o nemaža dalis žvejojančių įmonių tai apskritai daro nuostolingai, S. Jakubauskienė tikina, kad žvejybos bendrovių yra labai įvairių, todėl nereikėtų daryti apibendrintų išvadų. Be to, reikia įvertinti, kad žvejyba yra sezoninis verslas, žuvys ištisus metus negaudomos, todėl metinės pajamos neparodo tikrosios situacijos.
Pasiteiravus, ar įsivaizduoja situaciją, kad Kuršių mariose išvis neliktų verslinės žvejybos, „Lampetros“ vadovė sako, kad taip bus tuo atveju, jei šiame vandens telkinyje neliks žuvies.
Tačiau ji nesutinka, kad dėl mažėjančių išteklių kalti verslininkai. Pašnekovė sako, kad taip yra, nes išgilinus jūros vartus į marias plūsta sūrus vanduo, o gėlavandenės žuvys traukiasi į Rusijos pusę.
