„Kiekvienas dabar tą situaciją įsivaizduoja ir prognozes vertina individualiai. Kol kas, tas gyvenimas, palyginti su pernai metais, daugeliui labai stipriai ir nepasikeitė. Ką mato ekonomistai, tai labiau mato tokį vangesnį ekonominės raidos etapą, po labai sėkmingų metų“, – teigė ekonomistė.

„Pramonė, mažmeninė prekyba – tai yra tos ekonominės veiklos, kurios pernai ar užpernai fiksavo labai spartų, dviženklį augimą. Šiemet jos demonstruoja jau priešingus rezultatus. Matome dešimtadaliu susitraukusias pramonės produkcijos apimtis, taip pat neigiamą mažmeninės prekybos apyvartų, realia apimtimi, pokytį ir tai neleidžia prognozuoti teigiamų visos ekonomikos rezultatų, nes lyg ir iliustruoja, kad stabteli tiek į išorę orientuotos ekonominės veiklos, tiek ir vidaus rinką mindančios veiklos“, – aiškino I. Genytė–Pikčienė.

„Pasikeitė daugelis aplinkybių. Tiek geopolitinis kontekstas subjuro, tiek, matome, pinigų aplinkybės pasikeitė, palūkanų normos dvigubai, kone, labiau pradėjo slėgti tiek gyventojų, tiek įmonių pečius.

Natūralu, kad tokiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis tiek verslo plėtros apetitas, tiek noras investuoti įmonėms į plėtrą ar į technologinius atsinaujinimus, tiek gyventojų noras išlaidauti ar pirkti būstą yra gerokai sumenkęs ir šiemet, panašu, kad tų puikių pernykščių rezultatų kartelės pranokti tikrai nepavyks“, – teigė pašnekovė.

Ar rudenį arba žiemą galime tikėtis daugiau grupinių atleidimų?

„Grupinius atleidimus, matyt, galima numatyti tik tokiu jau kraštutiniu atveju, kuomet įmonės susiduria su labai reikšmingais išbandymais. Įmonės turėjo keletą metų tikrai labai sėkmingų. Turi tikrai solidžias finansines atsargas, kalbant apie eksportuojantį sektorių. Darbo rankų trūkumas, kurį mes stebėjome labai ilgą laikotarpį, iš tikrųjų, įmonės akcentavo, kad darbuotojai, jų suradimas – yra labai opus klausimas. Jų trūksta.

Tai net ir sunkesniais laikais, kuomet, kaip matom, yra priversti mažinti savo plėtros apetitą verslai, net ir tokiomis aplinkybėmis, matyt, tikrai nesuskubs atleidinėti darbuotojų“, – teigė I. Genytė–Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė

„Labai kažkokio didžiulio šuolio nedarbo lygyje neprognozuojam ir, aišku, visada, kalbant apie prognozes reikia pabrėžti, kad taip atrodo šiuo metu ir, kad vis dar yra labai neaišku daugybė dalykų ir neapibrėžtumas labai didelis“, – pridūrė ji.

Anot I. Genytės–Pikčienės, situaciją smarkiai koreguoja geopolitinė situacija ir kitos ekonominės problemos, tačiau itin prasto scenarijaus – ji neprognozuoja.

„Šiam momentui tiesiog dar vis atrodo, kad bus stabtelėjimas, pasikoregavimas to tolesnio plėtros trajektorijos kampo ir, atitinkamai, turint omenyje ir atsparumą, ir žemo įsiskolinimo lygį, ir finansines atsargas, tai neturėtų sukelti kažkokio tektoninio lūžio darbo rinkoje“, – teigė ekonomistė.

Ar tuo naudodamiesi darbdaviai gali mažiau kelti atlyginimus arba jų nekelti?

„Reikėtų pabrėžti tai, kad mes pastarųjų šešeto metų esame pakankamai išlepinti, kalbant apie darbo užmokesčių kėlimą, nes darbo užmokesčio augimas Lietuvoje jau kurį laiką buvo dviženklis ir mes, tarsi, pripratome, kad tai yra normalu, kad kasmet po dešimtadalį tas vidutinis darbo užmokestis kyla, bet tai nėra natūralu ir tas spartus konvergencijos etapas negali tęstis amžinai. Tiesiog Lietuvos darbo kaštai augo pakankamai ir stipriai, ir tikrai, matyt, bus sektorių, kur galimybės kelti darbo užmokestį bus išsemtos“, – teigė I. Genytė–Pikčienė.

„Kuomet stagnuoja eksporto rinkos, kuomet stagnuoja ir erdvė realizuoti viduje savo prekes ir paslaugas, tai ir galimybės daugiau uždirbti, ir, atitinkamai, dalintis su darbuotojais – jos bus kuklesnės“, – aiškino pašnekovė.

„Bet atlyginimų augimą, iš kitos pusės, veikia jau pernai metais biudžete nubrėžti tam tikri vektoriai, tai yra, mėnesinės minimalios algos pakėlimas, viešųjų sektorių atlyginimų kilimas ir tas kaitina darbo rinkos tendencijas, ir įlieja stimulo kilto atlyginimams“, – teigė ekonomistė.

I. Genytė–Pikčienė LNK vidurdienio žiniose taip pat teigė, jog Trišalėje Taryboje jau yra sutarta, kad nuo kitų metų dešimtadaliu kils minimali mėnesinė alga. Anot jos, tai paveiks visą pajamų vertikalę.

Visas pokalbis LNK: