Turtinė nelygybė bado akis
Ekonomistas Ž. Mauricas tikino, kad nors dažnai kalbama apie socialinę ir ekonominę atskirtį, šiandien regionai kaip niekada išsiskiria.
„Atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų nėra tokia didelė, kaip pačiuose regionuose. Vieni turi pasistatę prabangius namus, kiti – senai statytas trobas.
Yra problemų ir dėl alkoholio vartojimo, tai taip pat prisideda prie atskirties didėjimo. Taip pat – problemos dėl išsilavinimo. Riboto išsilavinimo žmonių daugiau yra regionuose.
Tačiau ten daug ir labai pasiturinčių asmenų“, – teigė jis ir aiškino, kad tai nėra tie asmenys, kurie gyvena Vilniuje ar viename iš didžiųjų miestų ir regione turi įsigiję sodybas.
„Būna net atvirkščiai. Žmonės gyvena kaime, yra ūkininkai, jų pajamos tikrai nemažos, sodybos – sutvarkytos. Tada jie Vilniuje perka butus savo vaikams.
Juk veikia ir įmonės, kurios eksportuoja į visą pasaulį. Akivaizdžiai matyti, kad yra ištisi rajonai, kur žmonės gyvena pasiturinčiai, bet daug ir tokių, kurie gyvena labai skurdžiai ir iš to skurdo negali išbristi“, – sakė jis.
Kaip teigė ekonomistas, net pačiame Vilniuje nėra tokio didelio kontrasto tarp gyventojų.
„Žinoma, čia ir galimybių įsidarbinti daugiau“, – sakė jis bei lygino, kad kai kur regionuose matyti ir bebaigiančios sugriūti trobos.
„Jų pajamos arba labai periodinės, arba šešėlinės, o gal pašalpos, pensijos. Dabar ir darbų yra, tik, greičiausiai, koją kiša išsilavinimo trūkumas bei alkoholis. Tai nemaža dalimi atėję iš sovietmečio“, – svarstė Ž. Mauricas.
Jis Lietuvos regionus palygino su Lenkija.
„Ten atskirtis pačiuose regionuose – daug mažesnė. Yra prabangių namų, bet atotrūkis ne toks, kaip Lietuvoje“, – teigė jis.
Kaip pridūrė, ekonominės atskirties mažinimo kelias bendrai nėra toks paprastas, kaip jį kartais įsivaizduoja politikai.
„Labai sudėtinga mažinti ekonominę atskirtį, turint didžiulę socialinę atskirtį. Klausimas, ar tie alkoholio ir išsilavinimo klausimai labai sumažės kalbant apie jaunesnę kartą.
Lietuvoje ir šiaip turime susvetimėjimą, tačiau ir jis kyla iš socialinių ir ekonominių skirtumų“, – sakė Ž. Mauricas.
Išskyrė „vietinį elitą“
Ekonomistas ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka aiškino, kad rajonuose visada egzistavo „vietinis elitas“.
Pasak jo, tai dantų gydytojai, advokatai, ūkininkai, asmenys, rajonuose atidarę parduotuves.
„Žinote, vieni fermas greitai privatizavo, o kiti išsinešti gavo tik šiferio lapą ar išsivedė karvę. Skirtumų yra visur ir mes tuos skirtumus matome.
Tyrimų, kai lyginami miestai ir kaimai, daug, tačiau nėra tokių, kad būtų lyginamas skirtumas pačiame kaime, rajono viduje duomenų neturime“, – svarstė jis.
Visgi ekonomistas sutiko, kad dažnai nelygybė matoma ir plika akimi.
„Tai nėra naujiena. Būna, gyventojai iš miestų perkasi sodybas rajonuose“, – sakė R. Lazutka.
Ekonomistas svarstė, kad dalis sodybų regionuose šiandien priklauso ir emigrantams.
„Manau, kad daug sodybų suremontuota emigrantų pinigais.
Yra likę tėvai, o emigrantai sudėję jiems skardinius naujus stogus, renovavę namus, sodybas. Tėvai patys iš pensijų to nepasidarytų.
O jei tėvai jau išėję anapilin, emigrantai sodybas susitvarkę ir sau, atvažiuoja vasaros atostogų. Manau, tai irgi pagražina regionus“, – sakė jis.
Oficialus atotrūkis – 4,6 karto
Redakcija Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“ bei Užimtumo tarnybos teiravosi dėl duomenų, kuriais remiantis būtų galima palyginti gyventojų gaunamas pajamas pačiuose regionuose, tačiau nė viena institucija teigė tokių atnaujintų duomenų pateikti negalinti.
„Sodra“ pasidalijo paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistika, kurioje matyti, kad rajonuose buvo užfiksuotas mažesnis darbo pajamų atotrūkis tarp apdraustųjų: sostinėje jis siekė 7,8 karto, o rajonuose – apie 4,6 karto.
Tačiau anksčiau ir pats Ž. Mauricas įspėjo, kad iš statistikos nėra matomos galimai iš šešėlio gaunamos pajamos, kurios regionuose gali turėti didelį svertą.
Valstybinė duomenų agentūra pateikė namų atlyginimus atskirose apskrityse, tačiau šie duomenys paremti 2021 metų statistika.
