„Pastarieji treji metai kurortų verslams nešykštėjo didelių išbandymų. Šalia prasto oro, šykščių poilsiautojų, kas jau tapo tradiciniais kurortų verslininkų pabėdojimais, prisidėjo pandemija su savo dviem karantinais, karas Ukrainoje, o įkandin jo dar ir ekonomikos sulėtėjimas, kurio įkarštį ne vienas ekonomistams prognozuoja kone per patį vasaros sezoną, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad perspektyvos užsidirbti tiek, kad kompensuotųsi ankstesnių metų praradimai ir dar pakaktų peržiemoti iki kito sezono, tampa tikrai sudėtinga. Juolab ir praėjęs tarpusezonis kurortų verslams atnešė nuostolių.“
„Creditreform Lietuva“ analitikai įvertino kurortų įmonių ekonominę sveikatą naujo sezono išvakarėse. Tarpusezoniu buvo laikomas laikotarpis nuo 2022 m. spalio 1 d. ir iki šių metų gegužės 1 d. Analizei imtos tik įmonės, registruotos kurortinėse savivaldybėse.
Liko be darbuotojų
Iš viso praėjusio sezono pabaigoje bent po vieną darbuotoją turėjo 1947 kurortų įmonės: daugiausiai – Palangos (802), o mažiausiai – Birštono (111). Deja, ne visos jos darbuotojus samdo naujo sezono prieigose. Daugiausiai nukraujavo Birštonas, kur iš darbdavių sąrašų iškrito 8,4 proc. praėjusio sezono pabaigoje veikusių įmonių. Antras buvo Palangos verslas, netekęs 6,1 proc. verslo populiacijos.
Druskininkų ir Neringos rezultatai buvo per viduriuką. Kaip rašoma pranešime, neatmestina, kad personalo netekusios įmonės netrukus savo pabaigą apiformins teisiškai arba tą po kurio laiko padarys Registrų centras, kuris pastaruoju metu masiškai išregistruoja neveikiančias įmones visoje Lietuvoje.
Oficialiai bankrutuojančiais paskelbta kur kas mažiau kurortų verslų. Birštone ir Druskininkuose tokių nebuvo, Neringoje savo įsipareigojimų nevalioja vykdyti statybos bendrovė „Klaista“ dar 2021 m. deklaravusi beveik 330 tūkst. eurų apyvartą. Palangoje su rinka atsisveikino penkios įmonės. Viena prekybinė, viena, užsiimanti pramogų ir poilsio organizavimu ir trys, teikusios maitinimo paslaugas. Visų šių nelaimėlių apyvarta 2021 m. buvo mažesnė nei 220 tūkst. eurų.
Kieno turtas įšalo
Nors užėjus pandemijai ir iki šiol teikti prašymus areštuoti skolininkų turtą kol kas vis dar yra nebemadinga ir turto areštų statistika vis dar nepasiekia ikipandeminio lygio, 40 kurortinių įmonių jau susilaukė apribojimų disponuoti joms priklausančiu turtu. Didžiausia tokių verslų koncentracija (2,6 proc. arba 21 įmonė) buvo Palangoje, o mažiausia – Birštone (0,8 proc., arba 1 įmonė).
Sezono išvakarėse turime ir 189 įmones, įsiskolinusias Sodrai didesnes nei 10 eurų sumas. Gausiausia tokių Birštone (10,9 proc. nuo visų įmonių, veikusių 2022 m. spalio 1 d.) ir Neringoje (10,8 proc.). Mažiausia – Druskininkuose (8,8 proc.). Jei skaičiuosime „Creditreform Lietuva“ sukurtą darbdavių skolos Sodrai indeksą DIX – paaiškės, kad didžiausias skolos lygis (5620,2 euro skolos vienam darbdaviui) yra Birštone, o žemiausias (240,45 euro) – Neringoje.
Naujokai ir atlyginimai
Nepaisant tebesitęsiančių nelengvų laikų, kurortų gyventojai ir toliau steigia naujas įmones. Viso per tarpusezonį tokių gimė 177-ios. Didžiausia naujokių koncentracija buvo Palangoje (14 proc., arba 112), o mažiausia – Birštone (5,9 proc., 4).
„Įdomu, kad nedidukėje Neringos savivaldybėje, kur, regis, jau visi, kas tik gali (net ir formaliai registruoti kaip gyventojai), jau turi verslą, atsirado vietos dar aštuonioms įmonėms“, – rašoma pranešime.
Jei vertinsime kurortus pagal mokamus atlyginimus, iškart pastebėsime, kad prestižiniu kurortu, skirtu didesnes pajamas gaunantiems, laikoma Neringa išsiskiria ir didesniais atlyginimais. Vidutinė alga, kurią 2022 m. spalį – 2023 m. kovą mokėjo šios savivaldybės įmonės (tos, kurių informaciją apie atlyginimus vieša) sudarė 1217,62 euro. Kiek netikėta, kad antras pagal dydį Lietuvos kurortas Druskininkai pagal verslo algas atsidūrė sąrašo gale – 1094,76 euro.
Darbuotojų samda įsibėgėja
Kad artėjame prie sezono, liudija ir kurortų įmonių pasamdytų darbuotojų skaičiaus dinamika. Jei lyginsime šių metų ir pernai metų balandžio 1 d. skaičius, pamatysime, kad visuose kurortuose, išskyrus Neringą, darbuotojų pagausėjo. Viena to priežasčių – darbo jėgos deficitas, tad darbuotojams alga mokama ir dar gerokai iki sezono pradžios, nes surasti, pvz. kvalifikuotą virėją, prieš pat prasidedant vasarai, yra itin sunku.
Daugiausiai personalo kiekis ūgtelėjo – Palangoje (+184), o štai Neringoje jų sumažėjo 73-imis. Panašu, kad tai susiję su sumenkusiu turistų iš užsienio skaičiumi. Atkreiptinas dėmesys, kad prie jūros esančiuose kurortuose personalo pokyčiai sezono ir ne sezono metu ypatingai dideli, mineralinių vandenų kurortuose sezoniškumas nėra toks akivaizdus, „kalnai“ dinamikos grafike ne tokie statūs.
Iš viso visuose keturiuose kurortuose šiuo metu jau darbuojasi 19 787 darbuotojai. Ir tai tik tie, kas yra samdomi kurortuose registruotų įmonių. Daugiausiai – 7953 – jau yra pasamdžiusios Druskininkų įmonės (nors čia verslų mažiau nei Palangoje), antroje vietoje yra Palanga (7366), toliau seka Neringa (2449) ir Birštonas (2019).
