„Labiausiai reikia supratimo, kokiose srityse Lietuvos mokslo įmonių indėlis yra reikalingas Lietuvos krašto gynybai, kur bus sukurta didžiausia vertė didinanti krašto saugumą. Reikia susikalbėjimo tarpusavyje, reikia geresnio kariuomenės lūkesčių supratimo. Reikia tiesiog fundamentaliai užtikrinti bendradarbiavimą. Tada Lietuvos verslas geriau investuos į reikalingas technologijas ir į įrangos tiekimą Lietuvos kariuomenei“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė E. Skužinskas.
„Iš tikro šiame lauke veikiančios institucijos nėra pasidalinusios pareigomis, ne visada aiškiai supranta funkcijas, o verslas nežino, ko iš jo laukiama“, – pridūrė jis
Pasak E. Skužinsko, nors gairių parengimas užtruko 7 metus, spartus Lietuvos verslo ir mokslo vystymasis turėtų užtikrinti, kad praktiniai iniciatyvos rezultatai, paremti duomenimis iš karo Ukrainoje, atsiras daug greičiau.
„Mes, asociacijos lygmeniu, gavome pritarimą dar 2016–2017 metais ir tik dabar turime momentą, kai gairės yra parengtos ir tvirtinamos. Bet, kol atsiras praktiniai rezultatai, tikiu, kad nereikės dar 7 metų. Verslas ir mokslas iš tiesių vystosi sparčiai, atsiranda naujos šio sektoriaus įmonės, kurios siūlo pažangius sprendimus, jau išbandytus Ukrainos mūšių lauke“, – sakė jis.
Ketvirtadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys iniciatyvą, pagal kurią numatoma plėsti gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius Lietuvoje.
Susitarimu siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos vykdymui.
Susitarime taip pat išdėstoma strategija, kaip Lietuva planuoja užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų karinį buvimą šalies teritorijoje investuojant į infrastruktūros plėtrą. Tai stiprintų Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumą bei užtikrinti sąjungininkų karių atvykimui ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamas sąlygas.
Be to, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, susitarime numatoma, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2023–2027 m. laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. bus skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.
Iniciatyvos gairės numato, kaip bus vystoma gynybos ir saugumo pramonės plėtra, jose keliami susitarimo tikslai ir prioritetinės sritys, įvardijamos pagrindinės pramonės plėtros priemonės ir atsakingų institucijų veiklos sritys.
Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės parengtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva.
