Duomenys rodo, kad Lietuvoje tik 4 procentai būsto paskolų yra paimtos su fiksuotomis palūkanomis.
„Realios galimybės dabar gauti fiksuotų palūkanų normų būsto paskolą Lietuvoje yra silpnos ir vartotojas, kuris gauna būsto paskolos pasiūlymą iš banko ar kito kredito davėjo, turi gauti bent dvi alternatyvas“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Siūloma įpareigoti bankus siūlyti žmonėms galimybę rinktis paskolą su kintamomis palūkanomis arba bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis. Tačiau bankų asociacijos prezidentė abejoja, kad tai padėtų žmonėms sutaupyti.
„Norėtųsi išvengti situacijos, kurią mes turėjome su fiksuotų kainų planais elektrai. Kai prieš maždaug pusę metų elektros kainos pašoko – gyventojai buvo motyvuoti pereiti prie fiksuotų planų. Na, šiuo metu daromi teisiniai pakeitimai, kad šita situacija vėl būtų pakeista“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Ir patys paskolų turėtojai sako, kad net jeigu būtų žinoję, kad būstų palūkanos taip stipriai išaugs – vis tiek nebūtų rinkęsi fiksuotų palūkanų.
„Turbūt nebūtume, nes būsto paskola vis tiek imama ne keliems metams, o keliolikai bent. Tai, žvelgiant į perspektyvą, galbūt palūkanos ir pamažės praėjus šiai situacijai“, – teigia būsto paskolą šiuo metu turinti moteris.
Banko atstovai tikina, kad jau ir dabar visi didieji šalies bankai klientams suteikia galimybę rinktis tarp fiksuotų ir nefiksuotų palūkanų.
„Patys skatiname klientus taip pat svarstyti kelias alternatyvas: rinktis tiek kintamas palūkanas, tiek apmąstyti fiksavimą trijų arba penkerių metų laikotarpiui“, – teigia „Luminor“ banko atstovas Edvinas Jurevičius.
Lietuvoje nepopuliarios ne tik fiksuotos palūkanos, bet ir paskolų refinansavimas, kuris, pasak G. Šimkaus, leidžia sutaupyti. Lietuvos bankas siūlo šviesti visuomenę šiuo klausimu.
„Refinansuojant paskolą tame pačiame banke, sutarties sudarymo mokestis negali būti didesnis negu naujoms paskoloms. Antras dalykas, refinansuojant paskolą, dažnai reikia pakankamai rimtos pinigų sumos, kartais ir daugiau negu 1000 eurų, tam, kad padengti naujos sutarties mokesčius, notaro mokesčius, turto vertinimo mokesčius“, – teigia G. Šimkus.
Lietuvos bankas siūlo sukurti ir viešai prieinamą, nepriklausomą paskolų skaičiuoklę. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentė į šį pasiūlymą žvelgia kritiškai.
„Būtų sunku sukurti tokią skaičiuoklę tikslią visai rinkai, dėl to, kad rinkos dalyvių praktika šiek tiek skiriasi: mokėjimo periodai ir kiti dalykai“, – teigia E. Čipkutė.
Anot Lietuvos banko, šie siūlymai dabar bus aptariami su kitomis institucijomis ir tik po to bus inicijuojami teisės aktų pakeitimai, nors, anot G. Šimkaus, realių pokyčių gyventojai gali sulaukti dar šiemet.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
